Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos BND vadovas Martinas Jägeris spalio 5 dieną pareiškė, kad nepaskelbtas Rusijos „šešėlinis karas“ prieš Vokietiją ir kitas Europos demokratijas įgijo naują, pavojingesnį pobūdį, o šaliai gresia būti įtrauktai į smurtinį konfliktą su Rusija.
Bandymą oro uoste Berlynas sieja su Rusija
Kalbėdamas Vokietijos parlamento Bundestago žvalgybos priežiūros institucijos viešajame posėdyje Berlyne, M. Jägeris teigė, kad šiuo metu jokia kita valstybė nekelia Vokietijai tokios tiesioginės, visapusiškos ir konkrečios grėsmės.
Pasak jo, Rusijos tarnybos veikia profesionaliai ir negailestingai, todėl išpuolių pavojus išlieka realus.
Kaip konkretų pavyzdį BND vadovas nurodė rugpjūčio 4-osios vakarą Vokietijos Leipcigo/Halės oro uoste surengtą mėginimą panaudoti sprogmenų prikrautą droną. Jis buvo aptiktas netoli pietinio kilimo ir tūpimo tako, greta ukrainietiškų krovininių lėktuvų. Policija pašalino drono detonatorių, o abu oro uosto kilimo ir tūpimo takai buvo laikinai uždaryti.
Rugsėjo 1 dieną Vokietijos vyriausybė paskelbė, kad šalies saugumo tarnybų ir Europos partnerių turimi duomenys aiškiai rodo Rusijos dalyvavimą rengiant šį išpuolį.
Maskva kaltinimus atmetė. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova juos pavadino sukonstruotu pretekstu įtampai didinti, o Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Berlynas nepateikė įrodymų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalio 1 dieną taip pat tvirtino, kad Rusija neketina nieko pulti nei 2029, nei 2030, nei 2050 metais, tačiau atsakytų, jei pati patirtų agresiją.
Didelio puolimo ženklų nemato, bet įspėja dėl Baltijos šalių
M. Jägerio vertinimu, Vokietija tapo Rusijos veiksmų taikiniu, nes yra didelė kliūtis Maskvai demonstruoti hegemoninę galią Europoje ir siekia neleisti Rusijai sustabdyti Europos paramos Ukrainai.
BND šiuo metu nemato požymių, kad Rusija rengtų didelio masto puolimą prieš NATO teritoriją. Vis dėlto tarnybos vadovas perspėjo apie galimus žemo intensyvumo Rusijos karinius veiksmus, ypač Baltijos šalyse.
Vokietijos vidaus žvalgybos tarnybos BfV vadovas Sinanas Selenas per tą patį posėdį pareiškė, kad Rusijos veikla jau peržengia klasikinio šnipinėjimo ribas ir apima sabotažą bei tikslinius nužudymus.
Pasak jo, Rusijos taikiklyje atsidūrė Vokietijos gynybos pramonė ir karinė infrastruktūra. S. Selenas taip pat įspėjo, kad Maskva, vykdydama smurtines operacijas, jau prisiima galimų civilių aukų riziką.
Viešajame posėdyje kartu su M. Jägeriu ir S. Selenu dalyvavo Vokietijos karinės kontržvalgybos vadovė Martina Rosenberg.
Žvalgybos tarnyboms siekiama suteikti daugiau galių
M. Jägeris žvalgybos tarnybas pavadino „pirmąja gynybos linija“ šiame šešėliniame kare ir paragino išplėsti jų operacines galias.
Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD spalio 5 dienos duomenimis, Bundestagas dar turi svarstyti vyriausybės pateiktą įstatymo projektą. Jis tam tikrais atvejais leistų tarnyboms ne tik rinkti informaciją, bet ir aktyviai stabdyti kibernetines atakas ar sabotuoti ginkluotės projektus.
Dieną prieš žvalgybos vadovų posėdį Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas lankėsi Ukrainos sostinėje Kyjive ir paskelbė apie daugiau kaip 1,3 mlrd. eurų naujos paramos paketą. Apie 1 mlrd. eurų numatyta karinei pagalbai, įskaitant ilgojo nuotolio smūgių ginklus, kovinius dronus ir palydovines technologijas, o dar apie 350 mln. eurų – Ukrainos energetikos infrastruktūrai prieš žiemą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per vizitą šalys pasirašė 15 susitarimų, kurių bendra vertė viršija 8,5 mlrd. eurų. Dauguma jų susiję su saugumu, ginklų gamyba ir pirkimu bei bendradarbiavimu kovojant su dronais.
