Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda spalio 5-ąją Graikijos sostinėje Atėnuose pareiškė, kad siekiai apsaugoti rytinę ir pietinę Europos Sąjungos sienas vienas kitam neprieštarauja. Pasak jo, dronai, kontrabandiniai balionai ir neteisėta migracija yra skirtingos grėsmės, tačiau joms reikia bendrų ES lygmens sprendimų.
Graikija siūlo kartu kurti apsaugos nuo dronų technologijas
G. Nausėda su Graikijos ministru pirmininku Kiriaku Micotakiu susitiko oficialioje premjero rezidencijoje – Maksimo rūmuose. Po susitikimo abu lyderiai surengė pareiškimus žiniasklaidai.
„Esu tvirtai įsitikinęs, kad tarp tikslo apsaugoti rytų ir pietų ES sieną nėra jokio prieštaravimo, nes kalbame apie tą patį – apie skirtingų rūšių grėsmes, su kuriomis susiduriame pastaraisiais metais“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Jo teigimu, Baltijos valstybėse ir Lenkijoje fiksuojami dronai, kontrabandiniai balionai bei neteisėta migracija reikalauja visos Bendrijos mastu įgyvendinamų sprendimų.
K. Micotakis pripažino, kad dėl artumo Rusijos karui Ukrainoje specifinių saugumo iššūkių patiriančios Baltijos valstybės gali suprasti ir problemas, su kuriomis Graikija susiduria prie ES pietrytinės sienos.
Graikijos premjeras pasiūlė kurti bendrus europinius technologinius sprendimus, padedančius apsaugoti oro erdvę nuo įskrendančių dronų, ir svarstyti jų finansavimą per bendrą ES iniciatyvą. Pasak jo, dronus reikėtų neutralizuoti ekonomiškesnėmis priemonėmis, užuot kaskart naudojus itin brangias sistemas ar keliant naikintuvus.
K. Micotakis taip pat išreiškė solidarumą su Lietuva dėl pasikartojančių hibridinių išpuolių. Jis pabrėžė, kad neteisėti sienų kirtimai, kibernetinės atakos ir sabotažas reikalauja koordinuoto europinio atsako.
Premjero teigimu, Lietuva ir Graikija jau yra patyrusios migracijos srautų instrumentalizavimą, todėl ES privalo saugoti išorės sienas, kartu išlaikydama savo vertybes. Jis abi šalis pavadino ES ir NATO „pirmosios linijos“ valstybėmis, kurių suvereniteto bei suverenių teisių apsauga yra bendra Europos ir Aljanso atsakomybė.
Lietuva ragina stiprinti gynybą ir paramą Ukrainai
Susitikime aptarti Lietuvos ir Graikijos dvišaliai santykiai, Europos saugumas ir gynyba, parama Ukrainai bei Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį prioritetai.
G. Nausėda nurodė, kad tarp svarbiausių pirmininkavimo klausimų bus Rusijos karas prieš Ukrainą, stiprėjančios hibridinės grėsmės ir Europos atsparumo bei konkurencingumo didinimas.
„Europa turi būti ne tik vieninga, bet ir pasirengusi veikti. Turime stiprinti savo gynybą, išlaikyti tvirtą paramą Ukrainai, didinti atsparumą grėsmėms ir kartu kurti konkurencingesnę Europą, gebančią užtikrinti savo saugumą ir apginti savo interesus“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda pabrėžė, kad Ukrainos saugumas neatsiejamas nuo visos Europos saugumo. K. Micotakis pasisakė už teisingą ir ilgalaikę taiką, kuri gerbtų Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą ir būtų paremta patikimomis saugumo garantijomis. Jis taip pat ragino toliau spausti Rusiją europinėmis sankcijomis.
Lietuvos prezidentas pakvietė Graikiją aktyviau prisidėti prie NATO rotacinės oro gynybos modelio Baltijos regione.
Lyderiai reikalauja didesnio ES biudžeto ambicijoms įgyvendinti
Kalbėdamas apie 2028–2034 metų ES daugiametę finansinę programą, G. Nausėda pareikalavo užtikrinti pakankamą finansavimą Europos saugumui ir gynybai, kariniam mobilumui, konkurencingumui, kritinės infrastruktūros atsparumui bei paramai Ukrainai.
K. Micotakis teigė, kad naujajam daugiamečiam biudžetui siūlomi ištekliai neatitinka išaugusių Europos ambicijų. Sanglaudą – ekonominių ir socialinių skirtumų tarp ES regionų mažinimą – jis pavadino konkurencingumo prielaida, o ne jo priešininke.
Aptariant ES plėtrą, G. Nausėda sakė, kad Lietuvos pirmininkavimo metu daug dėmesio bus skiriama Ukrainos ir Moldovos stojimo deryboms bei Vakarų Balkanų pažangai.
Abu lyderiai taip pat aptarė Airijos, Lietuvos ir Graikijos pirmininkavimo ES Tarybai trejeto bendrą programą. Jos pagrindinės kryptys – laisva, demokratinė, saugi, konkurencinga ir klestinti Europa.
