Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) rugsėjo 3-iąją turėjo spręsti, ar buvęs premjeras, socialdemokratas Gintautas Paluckas, pildydamas 2024 metų Seimo kandidato anketą šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodeksą. Galutinis komisijos sprendimas dar nebuvo priimtas, tačiau jos tyrimų grupė pasiūlė konstatuoti, kad politikas tokio pažeidimo nepadarė.
Tyrėjai nemato pagrindo G. Palucko atsakymą laikyti melagingu
2024 metų rugpjūtį pildytoje kandidato anketoje G. Paluckas neigiamai atsakė į klausimą, ar turi nebaigtą atlikti teismo paskirtą bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Jis taip pat nurodė, kad jo teistumas išnyko 2013 metais.
VRK tyrimų grupės vertinimu, tuo metu G. Paluckui nebuvo taikytinas pasyviosios rinkimų teisės – teisės būti renkamam – ribojimas dėl nebaigtos atlikti bausmės. Grupė taip pat nerado pagrindo teigti, kad kandidato anketoje jis pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.
Sprendimo projekte nurodoma, kad Lietuvos probacijos tarnyba, prižiūrinti teismo paskirtų bausmių vykdymą, dar 2013 metais grąžino teismui G. Palucko bausmės vykdymo bylą, nes pasibaigus terminui jos vykdyti nebebuvo galima. Vis dėlto atskiras teismo sprendimas, oficialiai pakeitęs bausmės vykdymo statusą, nebuvo priimtas.
Tyrimų grupė argumentuoja, kad valstybės institucijų procesinis neveikimas negali tapti pagrindu atgaline data konstatuoti asmeniui nepalankią baudžiamosios teisės būklę, kurios kompetentinga institucija nebuvo nustačiusi.
Opozicija nesumokėtą žalą sieja su teise būti renkamam
Į VRK 2026 metų balandžio pabaigoje kreipėsi opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija ir liberalas Eugenijus Gentvilas. Komisija tyrimą pradėjo gegužės 14 dieną.
Kreipimosi autoriai tvirtino, kad G. Paluckas pateikė žinomai neteisingą informaciją apie bausmės atlikimą. Jų teigimu, nustačius šiurkštų Rinkimų kodekso pažeidimą, duomenys turėtų būti perduoti Seimui, kad šis spręstų dėl parlamentaro įgaliojimų nutrūkimo.
Opozicija argumentavo, kad iki 2025 metų liepos 8 dienos neatlyginta Vilniaus miesto savivaldybei priteista turtinė žala reiškė, jog kandidatuodamas 2024 metų rugpjūtį G. Paluckas neatitiko kandidatui keliamų konstitucinių reikalavimų. Kreipimosi autoriai taip pat rėmėsi Rinkimų kodekso 176 straipsnio 6 dalimi.
2025 metų vasario 6 dieną Konstitucinis Teismas buvo pripažinęs, kad Konstitucijai neprieštarauja Rinkimų kodekso nuostata, pagal kurią negali būti renkamas asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės.
G. Paluckas VRK aiškino, kad pagal civilinį savivaldybės ieškinį priteistas žalos atlyginimas ir baudžiamojo poveikio priemonė yra skirtingi teisiniai institutai. Pasak politiko, jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė buvo įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms, o šio reikalavimo jis laikėsi.
Žalą savivaldybei politikas baigė atlyginti tik 2025 metais
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 metais konstatavo, kad G. Paluckas, eidamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, piktnaudžiavo tarnyba proteguodamas graužikų naikinimo paslaugas teikusią savivaldybės įmonę. Politikui buvo skirtas dvejų metų lygtinis laisvės atėmimas, o pagal savivaldybės civilinį ieškinį iš jo priteista 16,5 tūkst. eurų žala.
G. Paluckas su savivaldybe buvo susitaręs visą sumą atlyginti iki 2015 metų pabaigos. Tačiau „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ 2025 metų vasarą paskelbė, kad politikas žalą baigė mokėti tik tų metų liepą, kai pervedė likusius 4,9 tūkst. eurų.
Tuomet dar premjero pareigas ėjęs G. Paluckas aiškino užmiršęs sumokėti likusią žalos dalį. Jis dėl to atsiprašė ir Vilniaus savivaldybei sumokėjo susikaupusias palūkanas.
2025 metų liepą, viešumon iškilus informacijai apie neatlygintą žalą, teisėsaugai pradėjus ikiteisminius tyrimus dėl jo verslo ir kilus klausimų dėl ryšių su verslininkais, G. Paluckas pasitraukė iš ministro pirmininko pareigų. Tais pačiais metais konservatoriams nepavyko inicijuoti apkaltos dėl įtarimų, kad politikas galėjo veikti įmonių „Garnis“ ir „Emus“ interesais.
