Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų ir partnerių atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip tūkstantis žmonių, paneigė plačiai paplitusią nuomonę, kad nikotinamido adenino dinukleotido (NAD) kiekis kraujyje senstant neišvengiamai mažėja. Prestižiniame mokslo žurnale „Nature Metabolism“ paskelbti rezultatai parodė, kad sveikų vyrų kraujyje NAD koncentracija su amžiumi reikšmingai nesikeičia, o sveikų moterų – netgi didėja. Šis atradimas kelia klausimų dėl vis populiarėjančių NAD kiekį didinančių papildų naudos.
Tyrimas taip pat atskleidė svarbią NAD kiekio sąsają su širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač hipertenzija. Nustatyta, kad sergančiųjų šiomis ligomis kraujyje NAD koncentracija yra statistiškai reikšmingai mažesnė. Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai svarbūs užtikrinant tinkamą moterų atstovavimą medicinos tyrimuose ir skatina naujai pažvelgti į NAD vaidmenį organizme bei jo sąsajas su sveikata.
Jaunystės molekulė: mitai ir realybė
NAD – tai gyvybiškai svarbi molekulė, dalyvaujanti energijos gamyboje ir medžiagų apykaitos procesuose. Dėl ankstesnių tyrimų, daugiausia atliktų su gyvūnais, kuriuose nustatyta, kad NAD koncentracija senstant gali mažėti, išpopuliarėjo hipotezė, jog ją atkūrus galima sulėtinti senėjimą. Tačiau VU GMC mokslininkas dr. Dalius Ratautas, vadovavęs tyrimui, teigia, kad norėta kritiškai patikrinti šias prielaidas ir išsiaiškinti, ar NAD koncentracija nėra labiau susijusi su žmogaus sveikatos būkle nei su pačiu senėjimu.
Netikėtas atradimas, kad sveikų moterų kraujyje NAD kiekis su amžiumi didėja, paskatino mokslininkus pabrėžti lyčių duomenų atskyrimo svarbą medicinos tyrimuose, kad nebūtų prarandamos svarbios išvados, galiojančios pusei populiacijos.
NAD ir širdies ligos
Reikšmingas tyrimo rezultatas – nustatyta ryškesnė NAD koncentracijos sąsaja su širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač su padidėjusiu kraujospūdžiu. Tačiau mokslininkai kol kas neturi atsakymo, ar sumažėjęs NAD kiekis prisideda prie ligų, ar yra jų pasekmė. Šios žinios ateityje galėtų padėti ieškoti naujų gydymo galimybių, tačiau pirmiausia reikalingi papildomi tyrimai.
Ar verta vartoti NAD papildus?
Nepaisant augančio susidomėjimo NAD, rinkoje plintantys papildai, kuriuose yra NAD pirmtakų, kol kas neturi pakankamai įrodymų, kad jų vartojimas padeda gyventi ilgiau ar išvengti su amžiumi susijusių ligų. Tyrėjai analizavo žmonių, vartojančių šiuos papildus, kraują ir pastebėjo, kad didesnė NAD koncentracija nebūtinai reiškia geresnę sveikatą, o ilgalaikės pasekmės nėra pakankamai ištirtos. Gydytoja Kristina Ratautė svarsto, kad jei sveiko žmogaus kraujyje NAD kiekis su amžiumi nemažėja, kyla klausimas, ar jį apskritai reikia dirbtinai didinti.
Svarbi šio tyrimo dalis – mokslininkų sukurta technologija, leidžianti lengvai tirti tūkstančius žmonių naudojant išdžiovinto kraujo lašo mėginius. Ši technologija, sukurta bendradarbiaujant su įmonėmis „SensoLife“ ir „LifeLab1“, atveria galimybes plėsti NAD tyrimus ir geriau suprasti jo vaidmenį žmogaus organizme.
