Vilniaus nuotekų valykloje pradėjus veikti išmaniajai valymo procesų valdymo sistemai, per pustrečių metų sutaupyta apie 2,5 mln. eurų. Ši inovacija, kurios įdiegimas kainavo 1,27 mln. eurų, leidžia efektyviau naudoti energiją ir reagentus, tuo pačiu išlaikant aukštus nuotekų išvalymo standartus.
Sostinės nuotekų valykla kasdien išvalo apie 125 tūkst. kubinių metrų nuotekų, o automatizuotų algoritmų valdoma sistema realiuoju laiku analizuoja atitekančias nuotekas ir optimizuoja įrenginių darbą. „Didelis valyklos mastas reiškia, kad svarbu ne tik pasiekti aukštus išvalymo rodiklius, bet ir kuo efektyviau naudoti energiją bei kitus išteklius“, – teigia Viktoras Matonis, „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos vadovas.
Sistema, kurią sudaro virtuali valyklos procesų kopija – skaitmeninis dvynys, leidžia modeliuoti skirtingus veiklos scenarijus ir perduoti optimalius valdymo algoritmus fiziniams įrenginiams. Ji taip pat veikia globaliame debesų kompiuterijos tinkle, keičiasi duomenimis su kitomis vandentvarkos įmonėmis ir gali pasinaudoti tarptautine patirtimi.
„Automatizuoti algoritmai, išmanios sistemos yra svarbios valdant ekstremalias situacijas, pavyzdžiui, per dideles liūtis, kai nuotekų kiekiai išauga labai sparčiai, o į jas gali patekti neįprastų teršalų“, – pabrėžia V. Matonis.
Po 2024 metais baigtos rekonstrukcijos valykloje įdiegti sprendimai, padedantys pasiekti aukštesnius nuotekų išvalymo rodiklius, užtikrina atitiktį tarptautiniams HELCOM aplinkosaugos standartams ir prisideda prie Neries bei Baltijos jūros apsaugos. Taikant žiedinės ekonomikos principus, iš valymo metu susidarančio dumblo gaminama elektros energija, todėl Vilniaus nuotekų valykla pati pasigamina apie ketvirtadalį jai reikalingos energijos.
Vilniaus miesto nuotekų valykla kartu su dumblo apdorojimo įrenginiais ir kompostavimo aikštelėmis užima apie 56 hektarus. Valykla veikia ištisą parą, o nuotekas į ją pumpuoja daugiau nei 290 nuotekų siurblinių.
