Vyriausybė spalio 21 d. nepritarė konservatorės Daivos Ulbinaitės siūlymui Lietuvoje įteisinti 16 metų „skaitmeninės pilnametystės“ ribą ir pasiūlė Seimui pataisų nesvarstyti. Ministrų kabinetas pritarė siekiui geriau apsaugoti nepilnamečius, tačiau pareiškė, kad pasirinktos priemonės nederėtų su galiojančiu Lietuvos ir Europos Sąjungos reguliavimu.
Pataisos reikalautų patvirtinto tėvų sutikimo
D. Ulbinaitės pateiktos pataisos numato, kad jaunesni nei 16 metų asmenys socialiniais tinklais galėtų naudotis tik gavę patvirtintą tėvų arba globėjų sutikimą. Platformos turėtų įdiegti technologines amžiaus patvirtinimo priemones – vien naudotojo nurodytos gimimo datos nepakaktų.
Siūloma keisti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio ir Elektroninių ryšių įstatymus bei Administracinių nusižengimų kodeksą. Už pirmą amžiaus patikros reikalavimų pažeidimą platformai grėstų 500–1 500 eurų, o už pakartotinį – 1 500–4 000 eurų bauda.
2026 m. balandį pataisoms po pateikimo pritarė 65 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, devyni susilaikė. Projektai buvo perduoti svarstyti parlamento komitetams.
Vyriausybė teigia, kad siūloma 16 metų riba nėra suderinta su Lietuvoje jau taikomomis amžiaus kategorijomis. Nepilnamečių apsaugos įstatyme naudojamos 7, 14 ir 18 metų ribos, o nuo 14 metų vaikas tam tikrais atvejais gali pats sutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
Ministrų kabinetas taip pat mano, kad dalis siūlomo reguliavimo būtų perteklinė. ES Skaitmeninių paslaugų aktas ir Lietuvos teisės aktai jau įpareigoja platformas užtikrinti aukštą nepilnamečių privatumo ir saugumo lygį, nustato priežiūros tvarką bei sankcijas.
ES siūlymas savarankišką paskyrą leistų nuo 15 metų
Europos Komisija rugsėjo 17 d. pateikė teisės akto „EU Kids“ pasiūlymą. Pagal jį jaunesni nei 13 metų vaikai negalėtų naudotis socialiniais tinklais, o 13–14 metų vaikai galėtų naudotis tik tam tikromis tėvų ar globėjų valdomomis riboto funkcionalumo paskyromis. Savarankiškai susikurti ir valdyti paskyrą būtų galima nuo 15 metų.
Šis pasiūlymas dar nėra priimtas ar įsigaliojęs. Europos Komisija pastabų dėl jo laukia iki 2026 m. gruodžio.
Vyriausybės vertinimu, Lietuvai dabar nustačius atskirą 16 metų ribą galėtų atsirasti du tarpusavyje nederantys – 15 ir 16 metų – slenksčiai. Tai fragmentuotų prieigos prie skaitmeninių paslaugų reguliavimą, nors ES pasiūlymu siekiama nustatyti bendras taisykles visoms valstybėms narėms.
Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki Vyriausybės sprendimo, rugsėjo 10 d. Teisingumo ministerija skelbė, kad Lietuva ES lygmeniu palaiko pageidautiną 16 metų ribą ir bendrą, privatumą išsaugančią amžiaus patvirtinimo sistemą.
Amžiaus patikra apimtų visus naudotojus
Vyriausybė atkreipė dėmesį, kad norint nustatyti, ar socialinio tinklo naudotojui jau sukako 16 metų, praktiškai reikėtų tikrinti ne vien vaikų, bet visų naudotojų amžių. Taip nepilnamečiams apsaugoti skirta priemonė taptų bendro pobūdžio amžiaus patikros infrastruktūra ir sukeltų duomenų apsaugos rizikų.
Ministrų kabineto teigimu, tokia sistema turėtų tik patvirtinti, kad žmogus pasiekė nustatytą amžiaus ribą, tačiau neatskleisti jo tapatybės ar perteklinių asmens duomenų. Surinkta informacija neturėtų būti naudojama reklamai ar naudotojų profiliavimui.
Vyriausybė taip pat pabrėžė, kad viena amžiaus riba neišspręstų kitų nepilnamečiams kylančių pavojų: patyčių, nepageidaujamų kontaktų, žalingo turinio, priklausomybę skatinančio platformų dizaino, rekomendavimo sistemų poveikio, perteklinio naudojimo ir netinkamo vaikų duomenų tvarkymo.
Naujas nacionalines baudas ministrų kabinetas laiko perteklinėmis, nes atsakomybė jau nustatyta ES Skaitmeninių paslaugų akte, Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse. Be to, Vyriausybės vertinimu, Lietuvos institucijoms būtų sunku praktiškai pritaikyti sankcijas pasaulinėms platformoms, kurios nėra įsisteigusios šalyje.
