Finansų ministras Taurimas Valys pareiškė, kad rengiant 2027 metų valstybės biudžetą sulaukė spaudimo kardinaliai mažinti gynybos finansavimą arba ieškoti būdų jį sumažinti. Pasak ministro, Vyriausybė šiems siūlymams nepasidavė ir projekte gynybai numatė 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Spaudimą darė ir koalicijos partneriai
T. Valys teigė, kad mažinti gynybos išlaidas ragino ir kai kurie valdančiosios koalicijos partneriai. Konkrečių politikų jis neįvardijo ir neatskleidė, ar pasiūlymų sulaukė iš demokratų, ar valstiečių frakcijų atstovų.
„Buvo labai daug pagundų, taip pat ir iš kai kurių koalicijos partnerių, kardinaliai mažinti, arba imtis tam tikrų gudravimų, galimai nepamatuotų ir nesuderintų su mūsų gynybos partneriais“, – LRT sakė finansų ministras.
Tarp siūlytų alternatyvų buvo raginimas lygiuotis į mažiau gynybai skiriančias NATO valstybes ir apsiriboti minimaliu finansavimu, kurio tikisi pagrindiniai Lietuvos partneriai amerikiečiai.
T. Valio teigimu, Vyriausybė spaudimui atsilaikė, nes Lietuva sąjungininkams jau yra sukūrusi atitinkamą lūkestį, o būdama aukšto gynybos finansavimo pavyzdžiu gauna tam tikrų dividendų.
Ministras apie derybas dėl biudžeto prabilo tą pačią savaitę, kai minėjo pirmąsias 100 dienų Finansų ministerijos vadovo poste.
Gynybai būtų skirta 5 proc. BVP
Finansų ministerijos spalio 20 dieną Seimui pateiktame 2027–2029 metų biudžeto projekte gynybai kitąmet numatyta 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Palyginti su 2026 metais, Krašto apsaugos ministerijos finansavimas didėtų 34,8 mln. eurų. Tačiau dėl prognozuojamo ekonomikos augimo gynybos išlaidų dalis sumažėtų nuo šiemet numatytų 5,38 proc. iki 5 proc. BVP.
Alfa.lt ir ELTA nurodo, kad 2026 metais krašto apsaugai skirta 4,79 mlrd. eurų, o Finansų ministerija oficialioje informacijoje šią sumą apvalina iki 4,8 mlrd. eurų. T. Valys maždaug 40 mln. eurų nominalų padidėjimą pavadino simboliniu, tačiau pabrėžė, kad svarbiausia išlaikyti sutartą 5 proc. BVP lygį.
Iš 2027 metais gynybai planuojamų lėšų 896,4 mln. eurų sudarytų Valstybės gynybos fondo pinigai. Pridėjus 60 mln. eurų likutį iš 2026 metų, fondo ištekliai siektų 956,4 mln. eurų.
2025 metų sausio 17 dieną Valstybės gynimo taryba susitarė, kad Lietuva 2026–2030 metais gynybai kasmet skirs 5–6 proc. BVP. Šis finansavimas siejamas su siekiu iki 2030 metų pabaigos išvystyti ir sukomplektuoti Nacionalinę pėstininkų diviziją, pasirengti Lietuvoje dislokuojamos Vokietijos brigados priėmimui ir vykdyti kitus gynybos įsipareigojimus.
Ministras gynybos išlaidas sieja su investicijomis
T. Valys tvirtino, kad didelės investicijos į gynybą ne tik stiprina fizinį saugumą ir atgrasymą, bet ir padeda pritraukti užsienio kapitalą bei auginti Lietuvos gynybos pramonę.
Pasak ministro, didžiausi pasaulio gynybos pramonės prekių ženklai nori dalyvauti Lietuvos infrastruktūros projektuose, o jų tiekimo grandinės siekia įsitvirtinti regione. Bendradarbiavimas su Ukraina, jo teigimu, taip pat kuria pridėtinę vertę ir darbo vietas Lietuvoje.
T. Valio vertinimu, dėl investicijų į gynybą Lietuva nebelaikoma „karo zona“, bet vertinama kaip atspari, ryžtinga ir gebanti patraukti didžiųjų rinkos dalyvių dėmesį valstybė.
Kartu ministras pripažino, kad gynybos lėšų panaudojimą apsunkina įslaptinta informacija, ilgi įrangos tiekimo terminai ir avansiniai mokėjimai. Pastarieji valstybės biudžeto deficitą gali padidinti keliomis dešimtosiomis procentinio punkto.
