Kauno rajone esančio Pakarklės miško ateitis – saugesnė: siūloma apriboti ūkinę veiklą. Maždaug 250 hektarų plote, kuris sudaro dalį vaizdingo 1 tūkst. hektarų Pakarklės miško masyvo, planuojama įvesti griežtesnius apribojimus. Šioje teritorijoje įkurtas medelynas, kuriame auginami ypač vertingi genetiniai sodinukai.
Planuojama pakeisti šios miško dalies statusą iš ūkinės į rekreacinę. Tai reikštų, kad čia nebebūtų leidžiami plynieji pagrindiniai kirtimai, o jaunuose medynuose – ir neplynieji kirtimai. Pasak Miškų tarnybos Miškotvarkos skyriaus vedėjo Leandro Deltuvos, rekreaciniuose miškuose medžius galima kirsti tik sulaukus tam tikro amžiaus, pavyzdžiui, pušis – nuo 170 metų, kai ūkinės paskirties miškuose – nuo 100 metų.
Aplinkos ministerijos atstovas Vytautas Martuzevičius teigia, kad miško paskirties keitimas inicijuotas atsižvelgiant į gyventojų prašymus. Šiam žingsniui pritarė ir urėdija, o Miškų tarnyba konstatavo, kad teritorija atitinka rekreaciniams miškams keliamus reikalavimus. Būtent šiame miško plote mokslininkai sukūrė unikalią genetinę medžiagą, kurios sunaikinimas būtų nepataisoma žala biologinei įvairovei.
V. Martuzevičius pabrėžė, kad gyventojų susirūpinimą paskatino verslininkų planai vystyti smėlio ir žvyro karjerą miško teritorijoje. Vietos bendruomenė aiškiai išreiškė savo poziciją, nenorėdama, kad miško vietoje būtų kasamas telkinys. L. Deltuva atkreipė dėmesį, kad miško grupės pakeitimas savaime neužkerta kelio karjero veiklai, tačiau ženkliai padidina kaštus, nes kompensacija už gamtinių išteklių gavybą išaugtų trigubai. Kauno rajono taryba taip pat priėmė sprendimus, kuriais nepritaria ūkinei veiklai šiame miške, atsižvelgiant į jo mokslinę vertę ir artumą Karklės kraštovaizdžio bei Paštuvos botaniniam draustiniams.
