Kaune, Kęstučio gatvėje, vietoj apleisto medinuko kyla penkių aukštų pastatas, sukeldamas aplinkinių gyventojų nepasitenkinimą. Planuojama, kad Kęstučio g. 47 adresu stovėjęs senas medinis pastatas bus nugriautas, o jo vietoje iškils komercinės paskirties penkių aukštų pastatas. Nors oficialiai teigiama, kad tai bus negyvenamosios paskirties pastatas, netoliese gyvenantys kauniečiai įtaria, kad iš tiesų čia kyla daugiabutis.
Šis vieno aukšto medinis namas jau daugiau nei dešimtmetį stovi apleistas, o kadaise jį buvo apgadinęs gaisras. Registrų centro duomenimis, pastatas buvo pastatytas dar 1900 metais.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio skyriaus specialistė Sabina Strazdienė informavo, kad anksčiau šis namas buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, nes jame 1919–1924 m. gyveno miškininkas profesorius Povilas Matulionis, o vėliau – pulkininkas, Nepriklausomybės ir rezistencijos kovų dalyvis, tremtinys Liudas Butkevičius.
KPD duomenimis, namas buvo pastatytas 1890 m., o XX a. 3-ajame dešimtmetyje rekonstruotas, pristatant mūrinį priestatą ir pakeičiant fasadus – supaprastinant apdailą ir panaikinant dalį drožinių. 1931 m. pastatas buvo uždengtas skardos stogu. Pokario metais, remontuojant pastatą, buvo pašalinti likę fasadų drožiniai ir išardytos krosnys. XX a. pabaigoje pastate kilo gaisras, kuris nuniokojo centrinę dalį.
Nepaisant istorinės reikšmės, 2015 m. KPD nusprendė panaikinti pastato teisinę apsaugą.
„2015 m. vasario 23 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečioji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nutarė panaikinti jam apsaugą. Apsaugos panaikinimo motyvas – nepakankama kultūrinė vertė, įvertinta namo architektūra, įvykę pakitimai, žymūs žmonės gyveno tik po keletą metų, esminės įtakos pastato architektūrinei raidai neturėjo, prof. P. Matulionio atminimas įamžintas kitose vietose – Dotnuvoje ir Kupiškyje“, – teigė S. Strazdienė.
Panaikinus apsaugą, buvo pasiūlyta įrengti informacinį stendą ar lentą. KPD teigimu, P. Matulionio asmenybė labiau susijusi su Dotnuva, o ne su šiuo pastatu.
„Vertinimo taryba rekomendavo prie pastato įrengti informacinį stendą ar lentą su informacija, kad šioje vietoje stovėjusiame name gyveno profesorius Povilas Matulionis ir Lietuvos kariuomenės pulkininkas Liudas Butkevičius.
Kultūros paveldo centro duomenimis, prof. P. Matulionis nepadarė įtakos namo, adresu Kauno m. sav., Kauno m., Kęstučio g. 47, architektūrinei raidai, jo asmenybė labiausiai susijusi su Dotnuva. Dotnuvoje yra išlikęs profesorių namas, kuriame gyveno ir prof. P. Matulionis. 1991 m. Kupiškyje įkurtas P. Matulionio memorialinis muziejus“, – rašoma KPD komentare.
Nors mediniam pastatui apsauga nenumatyta, KPD pažymi, kad namas patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritoriją.
„Atkreipiame dėmesį, kad žemės sklypui, adresu Kauno m. sav., Kauno m., Kęstučio g. 47, taikomi paveldosauginiai reikalavimai, kad nebūtų pažeistos kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (u. k. 22149), vertingosios savybės“, – teigia KPD atstovė.
Viena iš gyventojų, susisiekusi su portalu „Kas vyksta Kaune“, teigė, kad KPD vertinimas jos neįtikina. Ji atkreipė dėmesį, kad mediniai raižiniai, senos langinės, vyriai ir raižyti pastato kampai išliko.
Jos nuomone, pastatas neturėjo būti pašalintas iš Kultūros vertybių registro, o šį pašalinimą ji vertina kaip naudingą NT vystytojams.
Kadangi pastatas šiuo metu nėra naudojamas, sklypu susidomėjo nekilnojamojo turto vystytojai.
Paaiškėjo, kad medinuką griauti sieks bendrovė UAB „Daistatus SPV“, o jo vietoje bus pastatytas „negyvenamasis“ penkių aukštų komercinis pastatas.
Apie planus griauti medinį namą buvo pranešta ir puslapyje „Kauno detalės“.
Pagal projektą, pirmi du aukštai būtų skirti prekybos patalpoms, o likę trys – viešbučiui (svečių namams).
Savivaldybė siekė įveiklinti sklypą dar 2021 m. birželio 30 d., kai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius (tuo metu šias pareigas ėjo Vilius Šiliauskas) įsakymu patvirtino detaliojo plano korekcijas.
Tuomet buvo koreguota įvažiavimo ir išvažiavimo vietos pakeitimas.
Investuotojai susidomėjo pastatu vėliau – penkiaaukščio projekto viešasis svarstymas įvyko šių metų rugsėjo 9 d., o rugsėjo 30 d. Kauno miesto savivaldybė pritarė projektiniams sprendimams.
Statybos darbus turėjo atlikti bendrovė UAB „Daistatus SPV“. Tačiau įmonė po savivaldybės pritarimo projektiniams sprendimams nusprendė išsiregistruoti ir buvo reorganizuota.
2023 m. įmonė patyrė beveik 17 tūkst. eurų nuostolių, o Kęstučio g. 47 sklypą valdė nuo įmonės įregistravimo 2023 m. spalio 17 d. iki šių metų rugsėjo 17 d., kai nuosavybės teisė buvo parduota įmonei UAB „K47“.
UAB „K47“ buvo įregistruota 2023 m. rugpjūtį ir turi vieną darbuotoją – direktorių Darių Mikalauską.
D. Mikalauskas taip pat yra žinomas kaip įmonės UAB „Daistatus“ direktorius, kuri užsiima stogo ir fasado bei bendrastatybiniais darbais.
Architektūros darbus atliko įmonė UAB „Archas“.
Kęstučio g. 47A, 49 ir 51 namų gyventojai nepritaria nei anksčiau atliktai detaliojo plano korekcijai, nei planams statyti penkių aukštų pastatą.
Jie planuoja kreiptis į Kauno miesto savivaldybę, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Architektų rūmus ir Kultūros paveldo departamentą.
Gyventojai išsako daug kritikos šiam projektui, kurią galima suskirstyti į kelias kategorijas.
Gretimų sklypų savininkai pastebi, kad penkių aukštų namas bus neleistinai priartėjęs prie kitų sklypų. Tai ne tik pablogins gyvenimo kokybę, bet ir gali būti pavojinga, nes pamatai požeminei stovėjimo aikštelei bus statomi per sklypo perimetrą.
Gyventojai neatmeta galimybės, kad statybų metu nuo vibracijos gali būti pažeisti aplinkiniai namai.
Statybos techninis reglamentas (STR) numato, kad statiniams iki 8,5 m aukščio nustatomas ne mažesnis kaip 3,0 m atstumas iki gretimo sklypo ribos, o aukštesniems visuomeninės paskirties statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui.
Gyventojai piktinasi, kad į tankų kvartalą bus įterptas penkių aukštų pastatas be jų sutikimo.
UAB „Archas“ teigia, kad sutikimų gauti nereikėjo, nes STR numato išimtį, kad minėti reikalavimai netaikomi miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas.
Tačiau gyventojai su šiuo argumentu nesutinka, nes jų nuomone, minėtame sklype istoriškai susiformavusio perimetrinio užstatymo nebuvo ir nėra – sklype matomi atskiri vieno aukšto statiniai, kurie nėra sujungti tarpusavyje. Todėl gyventojai mano, kad UAB „Archas“ argumentai yra formalūs ir nesiremia istoriškai susiformavusiu užstatymu.
Viena iš gyventojų taip pat pastebėjo, kad aplink planuojamą griauti namą auga 6 dideli medžiai. Sunku įsivaizduoti, kaip naujajame projekte šie medžiai galėtų būti išsaugoti, nes medžių išsaugojimas nenumatytas projektiniuose sprendiniuose, kaip ir naujų medžių sodinimas.
Pašnekovė pabrėžia, kad naujas statinys būtų neproporcingas ir neharmoningas, o Kęstučio g. 47 esančiam sklypui taikomi paveldosauginiai reikalavimai. Be to, šalia (adresu Kęstučio g. 47A) stovi kitas istoriškai vertingas penkių aukštų pastatas, kuris atsidurs vos 8 metrų atstumu nuo naujojo pastato.
Pašnekovės manymu, naujasis statinys užgoš Kęstučio g. 47A pastato fasadą ir nederės prie istorinio Kauno Naujamiesčio stiliaus, kurį Kaunas turėtų puoselėti, nes Kauno tarpukario architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Nors pagal projektą, pirmi du aukštai būtų skirti prekybos patalpoms, o likę trys – viešbučiui (svečių namams), gyventoja tuo netiki. Jos nuomone, NT vystytojai turi kitų tikslų.
Pagal išplanavimą, statinys panašesnis į daugiabutį. Kiekviename aukšte suplanuota po 4 butus, iš viso 12 butų. Butų kvadratūra panaši – nuo 55,50 kv. m iki 77,22 kv. m.
Kiekviename bute projektuojamas atskiras sanitarinis mazgas, 1–2 miegamieji kambariai, didelė virtuvė, sujungta su svetaine. Trijuose butuose suprojektuoti sandėliukai.
Skaitytoją stebina, kad „svečių namuose“ nenumatyta registratūros, bagažo saugojimo kambario, maitinimo erdvės ar konferencijų salių. Ji teigia, kad pastate bus įrengiami ne svečių namai, o daugiabučiai.
Svečių namams keliami mažesni reikalavimai nei daugiabučiams. Svečių namams nebūtina palikti vietos vaikų žaidimo zonoms, numatyti infrastruktūros poreikių ar atitikties detaliajam planui.
Statant viešbutį, galima projektuoti dvigubai mažiau parkavimosi vietų nei statant daugiabutį. Net jei čia būtų statomas viešbutis, ateityje jį būtų galima rekonstruoti į daugiabutį, nes išplanavimas tam palankus.
Lietuvoje netrūksta pavyzdžių, kai rekonstrukcijos vykdomos net nuo pamatų ar visiškai sugriautų pastatų.
Architektas Gintaras Čepurnas teigia, kad čia trumpalaikės nuomos pagrindu gyvens klientai su šeimomis, todėl iš esmės bus nuomojami butai. „Pagal su užsakovu aptartą užduotį suplanuotas apartamentų viešbutis, skirtas trumpalaikei nuomai gyvenantiems klientams su šeimomis, todėl kiekviename apartamente numatyta visa reikalinga infrastruktūra“, – teigė G. Čepurnas.
UAB „K47“ vadovas Darius Mikalauskas teigia, kad šiais laikais viešbučiu gali būti vadinami ir laikomi apgyvendinimo namai, kurių išdėstymas artimas daugiabučiui. Šiuolaikinė viešbučio sąvoka apima ir svečių namus, laikino apgyvendinimo namus, trumpalaikės nuomos namus ir pan.
„Mūsų pasirinkta koncepcija yra artima Airbnb koncepcijai, kuomet siekiama miesto svečiams sukurti gyvenimo sąlygas kuo artimesnes namų atmosferai, kad patogiai galėtų įsikurti šeimoms su įvairaus amžiaus vaikais arba studentai, sudarant galimybę apartamentuose pasigaminti maistą“, – paaiškino D. Mikalauskas.
Statytojas teigia, jog tankumo didinimas yra neišvengiamas. „Siekiant įgyvendinti kompaktiško miesto koncepciją, miestai turi tankėti, laikantis galiojančių teisės aktų ir nebloginant kaimynų gyvenimo kokybės. Mes to ir laikomės“, – teigė pašnekovas.
Panašau, jog projektuojant penkių aukštų pastatą, buvo laikomasi visų būtinų reikalavimų. „Pastatas projektuojamas pagal detaliojo plano sprendinius: detaliajame plane nustatyta statybos zona, užstatymo riba, užstatymo aukštis, perimetrinis užstatymas ir kiti rodikliai. Detalusis planas yra patvirtintas ir galiojantis, vadinasi, yra privalomas. Natūralaus apšvietimo ir insoliacijos reikalavimai gretimų pastatų tenkinami“, – teigė D. Mikalauskas.
