2025 m. gruodžio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Šiandien, gruodžio 9 d., Seimo posėdyje surengta diskusija „Europos Sąjungos plėtros perspektyva: šalių kandidačių pažanga ir Europos Komisijos rekomendacijos 2025 m.“.
Diskusijoje kalbėjusi Seimo Pirmininko pavaduotoja, Europos reikalų komiteto pirmininkė Rasa Budbergytė pažymėjo, kad ES plėtros perspektyvos ir šių metų Europos Komisijos plėtros paketas nėra siauras techninis klausimas – svarbus politinis klausimas apie mūsų žemyno saugumą, demokratijos ateitį ir Lietuvos strateginę viziją artimiausiam dešimtmečiui.
„Komisijos paskelbtame plėtros pakete aiškiai pasakyta: plėtra vėl tapo realia, apčiuopiama galimybe. Pakete nubrėžiami ambicingi orientyrai – nuo Juodkalnijos ir Albanijos iki Ukrainos ir Moldovos, numatant, kad jos galėtų baigti derybas ir tapti visavertėmis narėmis“, – sakė R. Budbergytė. Pasak jos, Europos Komisija siunčia labai aiškų signalą, kad plėtros procesas nereikėtų „užšaldytas“.
Europos reikalų komiteto pirmininkės R. Budbergytės įsitikinimu, nuo 2022 m. būtent Ukraina tapo varomėja ES plėtros jėga. „Lietuva mato Ukrainos stojimą į ES kaip geopolitinį lūžio tašką ir kartu neatidėliotiną saugumo užtikrinimą. Ukrainos narys yra pačios ES saugumo garantija. Todėl, mūsų įsitikinimu, privalome sparčiau judėti derybų keliu – atverti visas derybų klasterių grupes ir užtikrinti, kad Ukraina ne vėliau galėtų kaip iki 2030 m. kirstų ne tik per plėtros proceso logiką, bet ir per ES patikimumą“, – sakė Seimo Pirmininko pavaduoja.Anot jos, Ukraina ir Moldova pastaraisiais metais išlaikė įspūdingą reformų tempą, nepaisant to, tebesitęsia Rusijos plataus masto karo nuolatinių hibridinių grėsmių, bandymų destabilizuoti Moldovą.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas atkreipė dėmesį, kad šiandien ES plėtrą stabdo ne šalys kandidatės, o pačios narės. „Vienbalso principas plėtros procesas tampa kliūtimi, leidžiančia sustabdyti strateginius sprendimus dėl siaurų nacionalinių interesų. Turime rasti kūrybinių sprendimų, kad būtų galima rasti tarpiniuose plėtros etapuose – atveriant derybų skyrių – sprendimai būtų priimami kvalifikuotų daugumos užsakymų užtikrinimo. Pasak jo, istorija rodo, kad kiekviena plėtros banga padarė Sąjungą tvirtesne, labiau pasirengusi atremti iššūkius ir kurti gerovę.
Kaip tvirtino Užsienio reikalų komiteto vadovas, Ukraina ir Moldova turi eiti plėtros keliu kartu. „Bet koks bandymas dirbtinai atskirti jų procesus būtų klaida – tai silpnintų regiono stabilumas. Todėl šiandien sakome aiškiai: tikimės, kad Ukraina taps ES nare 2030 m. sausio 1 d. Tai ne tik data. Tai pažadas. Pažadas šalia, kuri šiandien gina mūsų vertybes savo krauju“, – kalbėjo R. Motuzas.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pažymėjo, kad būtinas ruoštis ir Europos Sąjungos viduje. „Institucinė reforma, finansiniai mechanizmai, sanglaudos politika, energetinis saugumas – visa tai turi būti suderinta su plėtros procesu. Lietuva pasirengusi aktyviai dirbti šiais klausimais, ypač artėjant mūsų pirmininkavimui ES Tarybai 2027 m.“, – sakė politika.
Europos Komisijos narė, atsakinga už plėtrą, Marta Kos Lietuvą įvardijo kaip narystės ES sėkmės pavyzdį.
Kalbėdama apie Moldovos praėjusį, ji tvirtino, kadais metais daug laiko ir pastangų kovai su Rusijos naratyvais ir kišimu į šią mažąją Respubliką. Pasak jos, visos propagandos Kremliaus fabrikų apie agresyvius pasėtos baimės tai, kad Moldovos žmonės praras savo tapatybę ir autonomiją ES, kad Europos finansinė parama pavers Moldovą priklauso nuo užsienio valstybių, gali būti lengvai paneigtos įspūdinga Lietuvos patirtimi. „Jūsų šalis yra gyvas pavyzdys, kaip tie, kurie paliko Rusijos įtakos zoną, skurdą, nesaugumą ir įžengė į augimą, klestėjimą ir stabilumą“, – sakė M. Kos. Jos tvirtinimu, Lietuva narystę Europos Sąjungoje pavertė didžiule sėkme ir tai keliają baimę autokratams Maskvoje.
Europos Komisijos narė akcentavo, kad kiekvieną kartą su dideliais geopolitiniais pokyčiais, ES plėtra buvo pagrindinis atsakas.
„Šiandien vėl matome geopolitinį persitvarkymą. Matome, kad tokia Rusija yra pasiryžusi vėl įtvirtinti vis didesnę įtaką mūsų struktūrai žemyne.Matome koordinuota išpuolį prieš Europos struktūrą. Matome koordinuotą išpuolį prieš Europos struktūrą, kuri atnešė taiką ir klestėjimą mūsų kandidatui žemyn. sakė Europos Komisijos pareigūnė.
M. Kos pabrėžė, kad plėtros tikslas yra Europos suvienijimas. „Turiu, kad ypač plėtros politika per metus pripažintų. Nepaisant visų ar pokyčių mūsų žemyne, labai dažnai, šalims kandidatėms, ji atneša neigiamų asociacijų. Mes į tai žiūrėti labai rimtai ir visa tai paneigti“, – kalbėjo ES politika.
Europos Komisijos narė, atsakinga už plėtrą, M. Kos įvardijo tris tolesnio darbo kryptis: pažanga turi būti paremta šalių kandidačių pasiekimais (kovos su korupcija, teisinės valstybės stiprinimo srityse ir kt.); ES pasiruošimas naujoms narėms priimti; gilesnis ir greitesnis būsimų narių integravimas į ES.
„BNS Spaudos centras“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų pranešimą atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
