Akcinė bendrovė „Lietuvos oro uostai“ (LTOU) pernai pasiekė ne tik aptarnautų keleivių, bet ir pajamų rekordą – daugiau negu 72,5 mln. eurų. LTOU 2025-aisiais užėmė didžiausią rinkos dalį Baltijos šalyse ir užtikrino platų pasiekiamumą į svarbiausius miestus bei aviacijos centrus.
„Nors praėjusiais metais aviacijos sektorius susidūrė su geopolitiniais iššūkiais ir hibridinėmis atakomis, galime drąsiai sakyti, kad pritaikytos priemonės, suvaldant nekasdienius atvejus, suveikė. Žmonių pasitikėjimas niekur nedingo – priešingai, jis auga. Rekordiniai keleivių srautai įrodo, kad žmonės nori keliauti ir turi tam galimybių, o Lietuvos aviacijos sektorius išlieka patikimas, saugus ir toliau sėkmingai augantis“, – sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.
Pasak viceministro R. Žiobako, nors už 2024-uosius metus LTOU valstybei sumokėjo beveik dvigubai daugiau dividendų, praėjusiais metais lėšos tikslingai buvo naudojamos infrastruktūros palaikymui ir plėtrai.
„Lietuvos oro uostai po 20 metų susigrąžino lyderystę Baltijos šalyse. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų tinklas užėmė 40,3 proc. Baltijos regiono rinkos, pritraukęs daugiau negu 7,16 mln. keleivių. Finansiniai 2025 metų rezultatai išpildo bendrovės veiklos strategiją, orientuotą į tvarų augimą ir aukštą paslaugų kokybę. Pasiekimai taip pat įrodo bendrovės atsparumą įvairiems iššūkiams ir didėjantį indėlį į šalies ekonomikos plėtrą“, – sako LTOU valdybos pirmininkas Gediminas Almantas. Jo vertinimu, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai veikdami išvien, kryptingai įgyvendino strateginius tikslus ir pasiekė anksčiau numatytus tikslus.
LTOU 2025 metais aptarnavo 8 proc. daugiau keleivių, lyginant su 2024 metais. Aptarnautų skrydžių skaičius augo 4 procentais – iki 59 tūkst. skrydžių. Būtent dėl keleivių ir skrydžių skaičiaus augimo pernai aviacinės pajamos pakilo 12 proc. – iki 46,5 mln. eurų. Neaviacinės pajamos ūgtelėjo 9 proc. ir sudarė 26 mln. eurų.
Grynasis bendrovės pelnas pernai sudarė per 5,4 mln. eurų ir buvo mažesnis palyginti su 2024 metais. Bendrovės duomenimis, pelnas mažėjo dėl 15 proc. išaugusių sąnaudų, kurios pernai viršijo 66,6 mln. eurų. Išaugusioms sąnaudoms (ir sumažėjusioms pajamoms) įtakos turėjo pakartotinis krizių valdymas dėl vyravusių hibridinių atakų. Be to, 2024 metais, kai uždirbta 11,2 mln. eurų pelno, buvo pritaikyta pelno mokesčio lengvata. Pabrėžtina, kad įtakos grynojo pelno mažėjimui turi ir naujos infrastruktūros natūralus nusidėvėjimas. LTOU koreguota EBITDA sudarė per 25 mln. eurų – padidėjo 13 proc., palyginus su 2024 m.
Rinka vertina augimą – LTOU pritraukia naujų partnerių
LTOU valdybos pirmininko G. Almanto teigimu, pernykščiai finansiniai rezultatai rodo ilgalaikių investicijų naudą ir LTOU komandos gebėjimą išnaudoti aviacijos rinkos atsigavimą. Iš viso LTOU 2025 metais investavo 41,8 mln. eurų, sėkmingai baigdami ir tęsdami strateginius projektus.
„Geopolitiniai iššūkiai ir hibridinės atakos neišderino LTOU augimo kurso. Laiku baigtas, ištestuotas ir atidarytas naujasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas pasiuntė aiškią žinią rinkai ir mūsų partneriams. Lietuvos pasiekiamumą oru praėjusiais metais pastebimai sustiprino ir naujos oro linijos: tiesioginius skrydžius į Tel Avivą (Izraelyje) vykdančios „Israir“ ir į Dubajų (Jungtiniuose Arabų Emyratuose) gabenančios „flydubai“, kurios kartu užtikrina sklandžią jungtį su „Emirates“ maršrutais“, – dalijasi Simonas Bartkus, LTOU generalinis direktorius. Jis akcentuoja, kad infrastruktūros modernizavimas, susisiekimo oru kokybės proveržis, subalansuoto verslo modelio stiprinimas, partnerysčių bei keleivių patirties gerinimas yra ilgalaikės LTOU strategijos pamatai. Taip pat daug dėmesio skiriama organizacijos transformacijai, orientuotai į tvarumą.
Kaip svarbiausius infrastruktūros pasiekimus LTOU vadovas dar išskiria beveik dvigubai išplėstą Kauno oro uosto terminalą, pradėtas Kauno antžeminės parkavimo aikštelės statybas ir startavusią Vilniaus senojo išvykimo terminalo rekonstrukciją. Sėkmingai įgyvendintas naujojo Vilniaus atvykimo terminalo projektavimo viešasis pirkimas ir pasirašyta sutartis su „Zaha Hadid Architects“. Anot S. Bartkaus, visa tai yra – ilgalaikio oro uostų tinklo plėtros plano (angl. Master Plan) iki 2052 metų projektai, kuriantys reikšmingus infrastruktūros pokyčius, kurie įgalins visuose trijuose oro uostuose aptarnauti 17 mln. keleivių.
Siekia ilgalaikės lyderystės
Pasak S. Bartkaus, vienas svarbiausių įrodymų, kad LTOU tinkamai valdo infrastruktūros ir veiklos augimą, yra lojalių keleivių pasitenkinimo rodiklis, pernai siekęs 74 ir viršijęs anksčiau užsibrėžtą tikslą. „Įtvirtindami šį prioritetą toliau įgyvendinsime keleivių patirties gerinimo projektus. Taip pat stiprinsime partnerystes, plėsime oro bendrovių tinklą, gerinsime oro uostų infrastruktūrą. Į ateitį žvelgiame pozityviai – Lietuvos oro uostų tinkle 2026 metais tikimės aptarnauti daugiau negu 7,5 mln. keleivių“, – sako jis.
Būdama didžiausia civilinės aviacijos infrastruktūros paslaugų teikėja Lietuvoje, LTOU yra vienas iš Lietuvos ekonomikos vystymosi katalizatorių, pritraukiančių tiesiogines užsienio ar vietinio verslo investicijas ir kuriančių darbo vietas. Taikydami įvairias skatinimo programas oro linijoms, oro uostai pritraukia papildomus skrydžius bei padidina keleivių srautus.
Pastaraisiais metais įsitvirtinusi tendencija – LTOU kasmet nuosaikiai didina oro bendrovių ir krypčių skaičių ir demonstruoja rinkos atsparumą geopolitinių iššūkių fone išlaikydama geriausią reputaciją tarp valstybės valdomų įmonių.
