Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvavo Jungtinių ekspedicinių pajėgų (angl. Joint Expeditionary Force, JEF) šalių viršūnių susitikime Helsinkyje. Kartu su Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Šiaurės Europos šalių vadovais Prezidentas aptarė paramą Ukrainai jos kovoje su agresore Rusija, atgrasymo politikos ir kovos su hibridinėmis grėsmėmis stiprinimą, įskaitant bendrus veiksmus prieš šešėlinį laivyną, taip pat Baltijos jūros ir Šiaurės regionų geostrateginę reikšmę, transatlantinius santykius ir padėtį Artimuosiuose Rytuose.
Šalies vadovas pažymėjo, kad JEF atlieka vis svarbesnį vaidmenį reaguojant į grėsmes regione. Rusijai toliau tęsiant brutalią agresiją prieš Ukrainą ir nerodant jokio noro siekti taikos ar užbaigti karą, JEF šalys turi būti pasirengusios atremti bet kokias grėsmes – tiek hibridines, tiek konvencines – ir aiškiai tai pademonstruoti.
„Itin svarbu toliau gilinti JEF sustiprintą partnerystę su Ukraina. Ši šalis jau penktus metus kovoja su Rusijos agresija, ir mes turime daug ko pasimokyti iš jos patirties. Turime toliau stiprinti Ukrainos bendradarbiavimą su JEF šalimis, gerinant tarpusavio sąveikumą – per bendras pratybas, mokymus bei technologinį bendradarbiavimą, ypač – bepiločių orlaivių panaudojimo ir antidroninės gynybos srityse, bei saugant kritinę infrastruktūrą“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas paminėjo, kad įvykiai Artimuosiuose Rytuose taip pat primena, kokia svarbi yra Ukrainos sukaupta patirtis ir technologijos, ir pabrėžė, jog karas su Irano režimu neturi nukreipti dėmesio ar išteklių nuo Ukrainos kovos su Rusijos agresija. „Vis dar turime didžiulį neišnaudotą potencialą perimant karo Ukrainoje pamokas ir jos karių patirtį“, – pažymėjo Prezidentas.
Šalies vadovas akcentavo, kad JEF turi didinti operacinį buvimą visame regione, imtis didesnio vaidmens atgrasant ir kovojant su hibridinėmis grėsmėmis. „NATO rytinio flango oro erdvės apsauga, ypač nuo dronų ir kitų bepiločių sistemų, turi būti aukščiausias prioritetas. Tam reikia glaudesnio koordinavimo, daugiau mokymų ir Ukrainos kovinės patirties perėmimo. Kartu su Ukraina Europa turi pradėti formuoti naują saugumo architektūrą – paremtą įtikinamu atgrasymu, gynyba ir atsparumu, o ne iliuzijomis apie bendradarbiavimą su Rusija“, – sakė šalies vadovas.
Aptariant Arkties ir Tolimosios Šiaurės regiono geostrateginę reikšmę tuo metu, kai Rusija ten plečia savo karinį buvimą, o Kinija didina ekonominę ir technologinę įtaką, Prezidentas pabrėžė, jog būtina užtikrinti subalansuotą dėmesį Tolimosios Šiaurės ir Baltijos jūros regionams, kurių saugumas yra susijęs. Ne mažiau svarbu stiprinti JEF sąveiką su NATO, numatant aktyvesnį JEF pajėgų įsitraukimą į Aljanso vykdomas veiklas minėtuose regionuose.
Helsinkio JEF viršūnių susitikime nuotoliu prie diskusijų prisijungė Kanados Ministras Pirmininkas Markas Carney‘is, sveikinimo žinią vadovams perdavė Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.
JEF šalių vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo patvirtino įsipareigojimą toliau remti Ukrainą, tęsti spaudimą Rusijai, įgyvendinti ambicingą JEF ir Ukrainos partnerystės darbotvarkę, kartu reaguoti į regioninius saugumo iššūkius.
Baigiant susitikimą paskelbta, kad 2028 m. JEF šalių viršūnių susitikimas vyks Vilniuje.
