Opozicijos atstovai Seimo Švietimo ir mokslo komitetui įteikė 29 parlamentarų prašymą atlikti siūlomo Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) slenkstinio lygio atsisakymo poveikio vertinimą. Prieš tolesnį projekto svarstymą Seime komitetas turės sulaukti nepriklausomų ekspertinių institucijų išvados.
Sprendimui atsisakyti PUPP slenkstinio lygio kritiką yra išsakiusios Lietuvos mokyklų vadovų, Lietuvos progimnazijų, gimnazijų, pagrindinių mokyklų asociacijos, Lietuvos savivaldybių asociacija ir kitos organizacijos. Jų vertinimu, siūlymas yra nenuoseklus, o leidimas tęsti mokymąsi nepasiekus bazinio žinių minimumo tiesiog perkelia mokymosi spragas į aukštesnę pakopą ir prieštarauja siekiui gerinti švietimo kokybę.
Praėjusią savaitę Vyriausybė, nepaisant socialinių partnerių kritikos, pritarė valdančiųjų siūlomam įstatymo projektui, kuriuo siekiama atsisakyti PUPP slenkstinio lygio reikalavimo pereinant į aukštesnę ugdymo pakopą.
„Tiek ministerija, tiek komitetas kol kas neatsižvelgia į socialinių partnerių išsakytus argumentus ir atsisako organizuoti platesnius klausymus. Kadangi siūlomas reguliavimas gali turėti ilgalaikį poveikį mokinių pasiekimams ir vidurinio ugdymo kokybei, ieškant geriausio galimo sprendimo būtina gauti nepriklausomą ekspertinį vertinimą“, – sako Seimo narys Liutauras Kazlavickas.
Parlamentarų prašyme atlikti poveikio vertinimą prašoma atsakyti: kaip pedagoginiu ir švietimo kokybės požiūriu turėtų būti suprantama pagrindinio išsilavinimo paskirtis ir minimalių pasiekimų reikšmė pereinant į aukštesnę ugdymo pakopą; ką apie mokinio pasirengimą tolesniam mokymuisi rodo nepasiektas PUPP slenkstinis lygis; kokį poveikį jo atsisakymas turėtų mokinių pasirengimui valstybiniams brandos egzaminams, vidurinio ugdymo rezultatams ir mokymosi spragų kaupimuisi. Taip pat siūloma įvertinti, kokios pagalbos priemonės turėtų būti siūlomos mokiniams, nepasiekiantiems slenkstinio lygio, bet norintiems tęsti ugdymą aukštesnėje ugdymo pakopoje, bei kokia praktika vyrauja kitose EBPO valstybėse.
Anot L. Kazlavicko, siūlymas atsisakyti reikalavimų siunčia pavojingą signalą – jei kartelės nepasiekiame, ją tiesiog panaikiname.
„PUPP kartelės atsisakymas nėra pagalba vaikui – tai problemos paslėpimas po kilimu. Jei mokinys į 11 klasę perkeliamas su vienetu, o valstybė jam sako „viskas gerai, keliauk toliau“, mes jam ne padedame, o tiesiog ignoruojame problemą. Mažinti reikalavimus lengva, tikras rūpestis mokiniui yra ne kartelės naikinimas, o tikslingesnė pagalba po NMPP, kai problemos išryškėja dar 8-oje klasėje“, –sako L. Kazlavickas.
Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad problema reali. Kai kuriose savivaldybėse slenkstinio lygio PUPP nepasiekia iki 46 proc. mokinių. Tačiau, jo teigimu, tokie rezultatai turėtų būti argumentas stiprinti pagalbą, o ne mažinti reikalavimus. Jeigu matoma, kad daliai mokinių ir mokyklų vis dar reikia daugiau laiko pasirengti, galima svarstyti papildomą įsigaliojimo atidėjimą ir kartu numatyti konkrečias priemones pasiekimams gerinti. Tačiau tokia alternatyva nepasirinkta.
Reikalavimas PUPP metu pasiekti bent slenkstinį pasiekimų lygį buvo priimtas 2022 m., tačiau jo taikymas 2024 m. buvo atidėtas dvejiems metams. Ši nuostata turi įsigalioti nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.
