Kaimyninėse šalyse sparčiai kylant gynybos pramonės infrastuktūrai – gamykloms, specializuotiems gynybos parkams, Lietuvos verslo organizacijos kreipėsi į Vyriausybę, ragindamos skubiai užtikrinti praktinį Investicijų įstatymo įgyvendinimą. Pasak verslo, nors pataisos buvo priimtos siekiant spartinti strategiškai svarbius investicinius projektus į praktiką geri norai nepersikėlė, o įnvestuotojai toliau stringa biurokratijoje.
Į Vyriausybę kreipėsi Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija ir asociacija „Investors’ Forum“. Verslo organizacijos atkreipia dėmesį, kad ši problema tampa ypač svarbi lėtėjančių tiesioginių užsienio investicijų kontekste ir augant konkurencijai dėl stambių pramonės projektų Europoje.
„Šiandien investicijos savaime neateina – dėl jų konkuruoja visa Europa. Lietuva turi stiprių argumentų, ypač gynybos pramonės, technologijų ir aukštos pridėtinės vertės gamybos srityse, tačiau investuotojams nepakanka išgirsti, kad šalis turi ambiciją. Jie turi matyti, kad valstybė geba greitai priimti sprendimus, koordinuoti institucijas ir realiai įgyvendinti tai, ką pati įtvirtino įstatymuose. Jei spartinimo mechanizmai neveikia praktikoje, Lietuva praranda laiką būtent tada, kai jo prarasti negalime“, – sako asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas.
Lietuvoje stringa praktinis įgyvendinimas
Verslo organizacijų teigimu, investuotojai kol kas negali visapusiškai naudotis įstatymuose numatytais spartinimo instrumentais. Iki šiol nėra priimti visi poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys gynybos ir saugumo pramonės projekto statuso suteikimo tvarką.
Dėl to šis statusas praktiškai negali būti taikomas, o investuotojams dažnai lieka tik stambaus projekto statuso kelias. Verslo atstovų vertinimu, jis yra ilgesnis, sudėtingesnis ir ne visada atitinka gynybos bei saugumo pramonės projektų specifiką.
Rašte Vyriausybei taip pat akcentuojama, kad dalis strategiškai svarbių projektų planuojami ne tik valstybinėje, bet ir privačioje žemėje. Todėl verslo organizacijos prašo suformuoti aiškų žemės paskirties keitimo mechanizmą, kuris būtų pritaikomas ir projektų iniciatorių valdomuose sklypuose.
„Strateginiai projektai negali judėti įprastu biurokratiniu tempu, jei valstybė pati pripažįsta jų svarbą saugumui ir atsparumui. Investuotojams reikia ne išimčių dėl išimčių, o aiškaus, prognozuojamo ir greitai veikiančio administracinio kelio. Būtent tai šiandien turi tapti Vyriausybės prioritetu“, – pažymi V. Šilinskas.
Estų investicija rodo, kur stringa procedūros
Vienas pavyzdžių – Estijos bendrovė „Nitrotol OÜ“. Estijoje ji jau vysto karinių sprogmenų gamybą: viešai skelbta, kad įmonė pradėjo veiklą Ämari gynybos pramonės parke, taip pat yra atrinkta veikti naujame Ermistu parke, kuriame planuojama gaminti karinius sprogmenis, amuniciją, minas ir užtaisus.
Lietuvoje „Nitrotol OÜ“ valdo pusę lietuviškos įmonės akcijų, planuoja prieštankinių minų gamybos projektą, tačiau jo eigą apsunkina procedūros.
Vienas iš stabdžių – žemės paskirties keitimas privačiame sklype. Verslo teigimu, institucijos skirtingai aiškina, kaip šiuo atveju turi būti taikomas įstatymas, kuris ir buvo kuriamas tam, kad biurokratinės procedūros judėtų greičiau.
„Lietuva šiandien turi saugumo poreikį, turi dalį reikalingų kompetencijų ir turi verslą, pasirengusį investuoti. Tačiau gynybos pramonė negali atsirasti vien iš politinių deklaracijų. Jai reikia aiškaus administracinio kelio, sprendimų greičio ir valstybės gebėjimo koordinuoti institucijas“, – sako UAB „Eksplosita“ vadovas Vaidas Zubavičius.
Pasak jo, Estijos pavyzdys rodo, kad tokie pajėgumai Baltijos regione gali būti kuriami praktiškai. Lietuvai tereikia, kad įstatymuose numatyti spartinimo mechanizmai pradėtų veikti ir realybėje.
