Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijuoja investicinio projekto pelno mokesčio lengvatą ir siekia sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms investuoti į pažangias gamybos technologijas.
Siūloma, kad investicijos į robotizaciją, automatizaciją, dirbtinio intelekto sprendimus, skaitmenizaciją ir kitas pažangias technologijas būtų atskaitomos iš apmokestinamojo pelno dvigubu – 200 proc. – dydžiu. Taip pat numatoma taikyti šią lengvatą iki 2033 metų.
„Jei norime, kad šalies ekonomika augtų, turime sudaryti verslui aiškias mokestines paskatasos, kurios realiai skatintų investuoti į modernias technologijas. Ši mūsų siūloma lengvata spartintų Lietuvos BVP augimą 0,25 proc. p. kasmet, t. y. maždaug dešimtadaliu greičiau nei ekonomika auga įprastai. Lengvata leistų greičiau modernizuoti mūsų pramonės įmonės ir per didesnes investicijas kasmet prisidėtų prie maždaug 1,7 tūkst. naujų darbo vietų kūrimo. Ilgainiui tai reikštų stipresnę, produktyvesnę ir konkurencingesnę Lietuvos ekonomiką, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Įstatymo pakeitimas atliepia Draghi Europos ekonomikos konkurencingumo atskaitoje nurodytas rekomendacijas, kad visos Europos ekonomikos turėtų daugiau lėšų nukreipti į investicijas. Tai yra būtina sąlyga, siekiant išlikti konkurencingomis su didžiosiomis pasaulio ekonomikomis.
„Draghi ataskaitoje nurodyta, kad ES šalys turėtų padidinti savo investicijas maždaug 5 proc. p. nuo BVP, siekiant atliepti konkurencingumo iššūkius. Lietuvos atveju kalbame apie kokių 4,5 mlrd. Eurų papildomų investicijų poreikį. Vien šis siūlymas, priklausomai nuo to, kiek įmonės tai praktiškai naudotų, galėtų tas investicijas padidinti iki 300 mln. Eurų kasmet. Viso poreikio tikrai neatlieptumėme, tačiau tai būtų labai reikšmingas žingsnis link konkurencingos Lietuvos tikslo“, – sako EIMIN ekonomistas T. Budreika.
EIMIN parengtame Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad investicijos į pažangias gamybos technologijas galėtų būti atskaitomos dvigubu dydžiu per nustatytą mokestinį laikotarpį.
Apmokestinamasis pelnas galėtų būti sumažintas iki 100 proc. per mokestinius metus, o nepanaudota dalis perkeliama į kitus penkerius metus.
T. Budreika pabrėžia, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu susiduria ne tik su konkurencingumo iššūkiais, bet ir su papildomu spaudimu dėl geopolitinės situacijos bei augančių energijos kainų.
Pasak jo, sparčiau investuoti į pažangias technologijas būtina tam, kad Lietuvos pramonė galėtų išlikti konkurencinga eksporto rinkose ir būtų atsparesnė išoriniams ekonominiams sukrėtimams.
„Šis siūlymas yra platesnio ministerijos parengto konkurencingumo skatinimo priemonių paketo dalis, skirtos stiprinti verslo atsparumą ir skatinti investicijas į produktyvumą didinančias technologijas. Skaičiuojame, kad bendras siūlomų priemonių poveikis ekonomikai taikymo laikotarpiu Lietuvos BVP augimą vidutiniškai padidintų 0,88 proc., net ir nutraukus taikymą investicijos duotų papildomą 0,4 proc. BVP augimą ilguoju laikotarpiu. Bet tam reikia didelių investicijų dabar“, – sako T. Budreika.
Siūloma lengvata būtų taikoma investicijoms į 14 pažangių technologijų sričių. Tarp jų – robotikos ir automatizacijos sprendimai, dirbtinio intelekto ir duomenų analitikos sistemos, pramoninis daiktų internetas, skaitmeninio dvynio technologijos, pažangios kokybės kontrolės sistemos, autonominės logistikos sprendimai, pažangios energetinio efektyvumo ir dekarbonizacijos technologijos.
Lengvata būtų taikoma ne tik technologijų įsigijimui, bet ir jų diegimo sąnaudoms – instaliavimui, integracijai, testavimui bei darbuotojų apmokymui.
Investicijų tinkamumas būtų vertinamas pagal tris pagrindinius kriterijus – ar investicija atitinka nustatytas pažangių technologijų sritis, ar turtas naudojamas ne trumpiau kaip 36 mėnesius ir ar jis yra naujas, pagamintas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus.
Remiantis tarptautiniais duomenimis, Lietuva pagal pramonės robotizacijos lygį vis dar ženkliai atsilieka nuo pažangiausių pasaulio ekonomikų ir ES vidurkio. Vokietijoje 10 tūkst. gamybos darbuotojų tenka apie 429–449 pramoniniai robotai, o ES vidurkis siekia apie 219–231 robotą. Tuo metu Lietuvoje šis rodiklis sudaro vos apie 15–20 robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų – tai yra tik apie 9 proc. ES vidutinio robotizacijos lygio. Pasauliniu mastu lyderiauja Pietų Korėja, kur 10 tūkst. gamybos darbuotojų tenka apie 1 000 pramoninių robotų, taip pat Japonija (apie 450) ir Kinija (apie 470 robotų).
Šie skaičiai rodo, kad automatizacija ir robotizacija tampa vienu svarbiausių pramonės konkurencingumo veiksnių, o Lietuvai būtina spartinti technologinę transformaciją siekiant išlikti konkurencingai tarptautinėse rinkose.
Ši iniciatyva taip pat prisideda prie plano „3i“, apimančio investicijas, inovacijas ir institucijas. Siūloma lengvata skatintų įmones drąsiau investuoti į pažangias technologijas, didinti produktyvumą ir stiprinti šalies pramonės konkurencingumą tarptautinėse rinkose.
