Komentuoja Giedrius Rimša, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas
II pensijų pakopos reforma tapo ne tik pensijų sistemos, bet ir gyventojų finansinių įpročių išbandymu. Per pirmąjį ketvirtį iš kaupimo pasitraukė apie 40 proc. dalyvių, tačiau svarbiausias klausimas šiandien ne pats išėjimo mastas, o tai, ką žmonės su pinigais darys toliau.
Sprendimas pasitraukti iš II pakopos nereiškia atsisakymo kaupti apskritai, netgi atvirkščiai, reforma gali paskatinti gyventojus iš naujo įvertinti savo finansinę ateitį ir priemones jai užsitikrinti. Kol kas tarp to, kokio gyvenimo žmonės tikisi pensijoje ir kiek lėšų bei laiko pasirengę tam skirti, išlieka nemažas atotrūkis.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu pirmąjį ketvirtį atlikta apklausa rodo, kad dauguma gyventojų būsimus poreikius vertina realistiškai. Ketvirtadalis apklaustųjų mano, kad oriam gyvenimui senatvėje prie „Sodros“ pensijos papildomai reikėtų bent 600 eurų per mėnesį. Po 28 proc. respondentų atitinkamai nurodė sumas iki 900 eurų ir daugiau nei 900 eurų.
Tačiau papildomam kaupimui penktadalis respondentų būtų pasirengę skirti tik iki 50 eurų per mėnesį, beveik ketvirtadalis – nuo 51 iki 100 eurų. Didesnes sumas reguliariai investuoti pasirengusi mažuma.
Maždaug ketvirtadalis apklaustųjų papildomai apskritai nekaupia ir neplanuoja to daryti. 40 proc. įvardijo priežastį – per mažos pajamos, tačiau problema susijusi ne vien su finansinėmis galimybėmis. Dalis gyventojų abejoja pačia kaupimo nauda arba net neturi aiškaus atsakymo, kodėl papildomai nesirūpina pajamomis senatvėje.
Šiaurės ir Vakarų Europos šalys, tokios kaip Nyderlandai, Danija, Švedija ar Suomija, dažnai minimos tarp sėkmingiausių pensijų sistemų pavyzdžių. Nors modeliai skiriasi, juos vienija bendras principas: pensija nėra grindžiama tik valstybės išmokomis.
Šiose šalyse ne tik stipriai išvystyti profesiniai pensijų fondai, bet ir didelė gyventojų dalis patys kaupia visą gyvenimą. Kitaip tariant, senatvės pajamos kuriamos ne tik perskirstant šiandien surenkamus mokesčius, bet ir investuojant į ateitį.
Pastaruoju metu Lietuvoje susidomėjimas investavimu taip pat ėmė augti. Gyventojai aktyviau domisi III pensijų pakopa, ETF fondais, investicijomis į nekilnojamąjį turtą, o dalis renkasi gyvybės draudimo sprendimus, kurie leidžia derinti kaupimą ir finansinę apsaugą. Bet kad susidomėjimas duotų ilgalaikį rezultatą, jis turi virsti įpročiu. Tam svarbūs trys aspektai.
- Laikas – didžiausias sąjungininkas. Praktika rodo, kad ilgalaikiame kaupime didžiausią reikšmę dažnai turi ne tinkamas momentas, o nuoseklumas. Neturėtų susidaryti įspūdis, kad papildomai kaupti galima tik turint dideles pajamas. Net ir 50 eurų per mėnesį, investuojami dešimtmečius, dėl sudėtinių palūkanų efekto gali virsti reikšminga suma.
- Atitikimas poreikiams. Gyvybės draudimo sprendimai, kuriuose kaupimas derinamas su draudimo apsaugomis, III pensijų pakopa, ETF fondai, investicijos į nekilnojamąjį turtą – tai skirtingos priemonės su skirtingomis rizikomis ir likvidumu, kiekviena turinti savo vietą, priklausomai nuo žmogaus situacijos, poreikių ir tikslų. Pavyzdžiui, gyvybės draudimo sprendimai ypač tinka tiems, kuriems svarbu ne tik kaupti pensijai ar vaikams, bet ir finansiškai apsaugoti save ir artimuosius nelaimės atveju.
- Profesionalų pagalba. Savarankiškai investuoti reikėtų į tai, ką išmanome. Neturintiems investavimo patirties ar laiko sekti rinkas, tinkamiausi instrumentai yra tie, kurių valdymą galima patikėti profesionalams, o turtas investuojamas periodiškai ir yra plačiai paskirstytas.
Pinigai grįžo – II pakopos reforma suteikė gyventojams dar vieną šansą pasirinkti kaupti pensijai kituose ilgalaikio kaupimo instrumentuose. Dabar metas priimti apgalvotus sprendimus.
