Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, sumažinęs 9 tūkstančių kasdienių maisto prekių įprastas kainas, fiksuoja pokytį, svarbų ne tik pirkėjams, bet ir gamintojams. Mažėjant poreikiui apsipirkimą planuoti pagal akcijų kalendorių, prekių paklausa tampa tolygesnė: pirkėjai rečiau perka atsargai, o gamintojams ir prekybos tinklui lengviau planuoti gamybą, tiekimą bei prekių kiekius parduotuvėse.
„Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas teigia, kad pastaraisiais metais pirkėjų dėmesys kainoms pastebimai išaugo, o akcijos daugeliui tapo ne atsitiktine proga sutaupyti, bet kasdiene praktika įsigyjant prekes.
„Stebint, kad mūsų parduotuvėse įprasta kaina buvo perkama tik kas antra prekė, tapo akivaizdu, jog tautiečiai apsipirkimus planuodavo pagal akcijų pasiūlymus, o geresnių kainų laukdavo norėdami apsirūpinti ilgesniam laikui. Dabar ši situacija keičiasi – su akcija nuperkama jau tik kas trečia prekė, tad pirkėjų apsipirkimo įpročiai tampa tolygesni“, – sako M. Tilmantas, pridurdamas, kad mažėjant pirkėjų priklausomybei nuo trumpalaikių akcijų, lengviau planuoti tiekimą ir užtikrinti prekių prieinamumą už patrauklią kainą.
Nuo staigių šuolių – prie tolygesnio prekių judėjimo
Pirmieji duomenys po kainų mažinimo revoliucijos parodė, kad pirkėjai į parduotuves užsuka dažniau, o kai kuriose kategorijose vieno apsipirkimo metu įsigyja mažiau tos pačios prekės vienetų. Tokia tendencija pastebima perkant varškės sūrelius, dešreles, ledus, šokolado plyteles, guminukus, cukrų, miltus, makaronus, prieskonius, majonezą ar aliejų.
„Tai rodo, kad daliai pirkėjų mažėja poreikis apsirūpinti ilgesniam laikui ir vieno apsipirkimo metu išleisti daugiau vien todėl, kad prekė tuo metu su akcija kainuoja pigiau. Kai mažą kainą galima rasti kasdien, žmonės gali pirkti tiek, kiek jiems reikia konkrečiu metu. Mums tai svarbu ir veiklos efektyvumo požiūriu – tolygiau judančias prekes lengviau planuoti, pristatyti ir užtikrinti jų prieinamumą parduotuvėse“, – M. Tilmantas.
„Maximos“ duomenimis, po kainų pokyčių pirkėjų srautas tinkle išaugo apie kelis procentus. Didesnio dėmesio sulaukia kulinarijos gaminiai, vaisiai ir daržovės, bandelės, veganams skirti produktai, miltinė konditerija, konservuota bakalėja bei konservai.
Gamintojams svarbus stabilumas
Nors pirkėjui akcija dažnai atrodo kaip lengvas būdas sutaupyti, gamintojams toks modelis turi mažiau matomą pusę. Maisto gamyboje didesniam paklausos šuoliui reikia ruoštis iš anksto – rezervuoti žaliavas, planuoti gamybos pajėgumus, darbuotojų apkrovas ir logistiką.
„Zigmo“ prekių ženklu pažymėtus produktus gaminančios bendrovės „Iceco žuvis“ komercijos direktorė Lina Ruigienė sako, kad ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią vertę kuria ne trumpalaikiai akcijų pikai, o stabiliai augantis bazinis pardavimas ir prognozuojamas bendradarbiavimas.
„Vertindami bendradarbiavimo su „Maxima“ rezultatus matome, kad po kainodaros pokyčių reikšmingai išaugo įprasta kaina parduodamų produktų kiekis, o reguliarių ir su akcija pardavimų santykis tapo labiau subalansuotas. Tokie pokyčiai skatina gamintojus daugiau investuoti į komunikaciją su vartotoju, stiprinti prekių ženklus ir ieškoti papildomų būdų kurti produkto vertę“, – teigia L. Ruigienė.
Akcijų šuoliai apkrauna visą grandinę
Pasak jos, akcijų laikotarpiai visada reikalauja didesnio pasiruošimo, nes staigūs užsakymų šuoliai trumpam laikotarpiui sukuria papildomą apkrovą visai tiekimo grandinei. Kuo paklausa tolygesnė, tuo efektyviau galima valdyti procesus.
„Maisto gamyboje stabilumas yra labai svarbus – tiek planuojant žaliavas, tiek užtikrinant optimalų gamybos užimtumą. Todėl mums, kaip gamintojui, tvariausias modelis yra nuoseklus reguliarių pardavimų augimas“, – sako L. Ruigienė.
Pasak „Iceco žuvis“ atstovės, nuspėjamas bendradarbiavimas leidžia gamintojams daugiau investuoti į kokybę, inovacijas ir produkto vystymą, nes tiek prekybos tinklas, tiek gamintojas gali planuoti ilgesniam laikotarpiui.
„Kai tiekimo grandinėje yra daugiau stabilumo, procesai ir kaštai valdomi efektyviau. Ilgainiui tai gali prisidėti prie stabilesnio kainos ir kokybės santykio vartotojui. Esant itin didelei konkurencijai mažmeninės prekybos rinkoje, labai svarbu užtikrinti, kad pirkėjas, rinkdamasis prekes ir ne akcijų metu, jaustųsi gaunantis sąžiningą kainos ir kokybės santykį. Tam reikalingas nuoseklus visų grandinės dalyvių bendradarbiavimas ir ilgalaikis požiūris į vertės kūrimą vartotojui“, – pažymi L. Ruigienė.
M. Tilmanto teigimu, stabilesnis prekių judėjimas visoje grandinėje galiausiai kuria paprastesnę kasdienio apsipirkimo patirtį pirkėjui.
„Kai paklausa tampa tolygesnė, prekybos tinklui ir gamintojams lengviau planuoti prekių kiekius, tiekimą bei lentynų papildymą. Tai didina tikimybę, kad pirkėjas norimą prekę ras savo įprastoje parduotuvėje tada, kai jos reikia, todėl jam rečiau tenka ieškoti alternatyvų ar papildomai vykti apsipirkti kitur“, – užbaigia jis.
Apie lietuvišką prekybos tinklą „Maxima“
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir kruopščiai atrinktas asortimentas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu tinkle dirba apie 11 tūkst. darbuotojų ir veikia arti pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių visoje Lietuvoje, kuriose kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.
