Lietuvos Respublikos Prezidentūroje ketvirtadienį įvyko konferencija, skirta Tarptautinei lengvai suprantamos kalbos dienai paminėti, kuri kasmet minima gegužės 28-ąją. Konferencijoje dalyvavo atstovai iš įvairių institucijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos.
Ketvirtus metus Prezidento iniciatyva organizuojamoje konferencijoje buvo aptarta lengvai suprantamos kalbos situacija Lietuvoje ir pasaulyje, jos rengimo, leidybos ir sklaidos klausimai. Taip pat diskutuota apie radijo laidų ir straipsnių kelią pas skaitytojus bei dalintasi lengvai suprantamų tekstų skaitymo ir vertinimo patirtimi. Prezidentūros kancleris Petras Zapolskas, sveikindamas konferencijos dalyvius, pabrėžė, kad ši diena primena, jog kiekvienam Lietuvos piliečiui informacija turi būti prieinama ir suprantama, o tai yra pagarba žmogui, galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą ir pačiam priimti sprendimus.
Dalyvius pasveikino ir sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Ramunė Lebedytė-Undzėnienė, o Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė pristatė pastaraisiais metais nuveiktus darbus viešajame sektoriuje. ELTA vyr. redaktorė Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vyr. mokslo darbuotojas Darius Amilevičius kalbėjo apie tai, kaip dirbtinis intelektas (DI) padeda žiniasklaidai atverti informaciją visuomenei. LRT žurnalistė, „LRT Paprastai“ koordinatorė Ugnė Jonaitytė apžvelgė svarbių naujienų ir informacijos kelią tiems, kam sunkiau skaityti įprastus tekstus. Apie žinių pateikimą lengvai suprantama kalba pasakojo radijo laidos „Aklas pasimatymas“ redaktorė Lina Žaltauskaitė ir žurnalistė, radijo laidos „Aklas pasimatymas“ vedėja Irma Jokštytė-Stanevičienė.
Konferencijos metu savo patirtimi skaitant ir tikrinant tekstus lengvai suprantama kalba dalijosi bendrijos „Viltis“ atstovai: socialinė darbuotoja Jolanta Čepinskienė, tekstų vertintojai Lukas Večerskas, Darja Leontjeva, Valda Dzemionaitė, Rūta Latvytė, Robertas Medveckis, Olga Padzemelnaja. Kultūros ministerijos viceministrė Edita Utarienė apžvelgė nuveiktus ir būsimus darbus, o M. Mažvydo bibliotekos Enciklopedijų leidybos grupės vyresn. mokslinis redaktorius Renatas Mizeras klausytojams pristatė pernai metais bibliotekoje įrengtą lengvai suprantamos kalbos knygų lentyną ir aptarė planuojamus leidinius.
Renginyje muzikiniu kūriniu klausytojus pradžiugino dienos centro „Šviesa“ instrumentinis-vokalinis ansamblis.
Konferencijos partneris – Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis, kuri kartu su Prezidentūra jau ne vienerius metus siekia, kad informacija taptų prieinama kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo gebėjimų ar individualių poreikių.
Šalies vadovo iniciatyva lengvai suprantama kalba parengtas Valstybės gynybos planas, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas šalies gyventojas, nepriklausomai nuo gebėjimų ar išsilavinimo, suprastų esminius valstybės saugumo politikos principus ir galėtų įsitraukti, įvertinti savo galimybes prisidėti prie valstybės gynybos ir jai pasirengti. Su tekstu galite susipažinti čia.
Prezidento iniciatyva į lengvai suprantamą kalbą išversta LR Konstitucija, taip pat jau kelerius metus ja rengiami ir Prezidento metiniai pranešimai. Informacija lengvai suprantama kalba prieinama Prezidentūros ir Valstybės pažinimo centro interneto puslapyje.
Pasak specialistų, Lietuvoje lengvai suprantama kalba reikalinga 15 proc. šalies gyventojų, tai yra apie 420 tūkstančių asmenų.
Lengvai suprantama kalba (angl. easy-to-read) – Europoje plačiai paplitęs metodas, kuriuo, vadovaujantis rekomendacijomis, suprantamai pateikiama informacija skaitymo, suvokimo problemų, intelekto negalią turintiems asmenims. Universalus lengvai suprantamos kalbos teksto išdėstymas, iliustracijos ir teksto stilius ypač palengvina informacijos prieinamumą, taip pat tinka žmonėms, sergantiems demencija, sveikstantiems po galvos traumų, negimtakalbiams atvykėliams, kurie dar tik mokosi lietuvių kalbos.
