Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė grupės parlamentarų pasirašytam įstatymo projektui, kuriuo siūloma iš esmės keisti seksualinio smurto srities teisinį reguliavimą. Pateikimo stadijoje už pokyčius numatantį projektą (XVP-1497) balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 4 Seimo nariai, susilaikė 13 parlamentarų.
Pataisas rengusios darbo grupės pirmininkė Seimo narė Agnė Bilotaitė teigia, kad Seimas parodė valią kurti naują, į nukentėjusius nuo seksualinio smurto orientuotą, veiksmingesnę teisingumo sistemą. „Dauguma seksualinio smurto atvejų įvyksta ne gatvėje, o artimoje aplinkoje. Tačiau mūsų baudžiamieji įstatymai šiandien nebeužtikrina tinkamos nukentėjusiųjų apsaugos. Parengėme visą paketą siūlymų, kurie užtikrins neišvengiamą atsakomybę už seksualinius nusikaltimus, mažins pakartotinį aukų traumavimą ir įtvirtins valstybės nuostatą, kad seksualinis smurtas jokia forma nebus toleruojamas“, – sako A. Bilotaitė.
Keisti dabartinį teisinį reguliavimą Seimą ragina daugiau kaip 44 tūkst. Lietuvos gyventojų, internete pasirašę peticiją. 2025 m. registruota 430 seksualinio smurto nusikaltimų, tai apie 15 proc. daugiau negu 2024 m. 53 proc. daugiau registruota mažamečio asmens seksualinio prievartavimo atvejų.
Seimo valdyba 2025 m. gegužės 14 d. sudarė darbo grupę, kuriai pavedė parengti pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų, siekiant užtikrinti į nukentėjusiuosius orientuotą prevencijos ir pagalbos sistemą. Darbo grupė, sudaryta iš skirtingų Seimo frakcijų atstovų, teisės ekspertų, policijos, prokuratūros, nevyriausybinių organizacijų atstovų, pasiūlė plėsti ir griežtinti atsakomybę už seksualinį priekabiavimą, taip pat keisti seksualinio smurto reglamentavimą, pagrindiniu nusikaltimo požymiu nustatant laisvanoriško sutikimo seksualiniams santykiams nebuvimą.
Pasaulio valstybes įteisinti sutikimu grįstą reguliavimą ragina tarptautinės žmogaus teisių organizacijos. 2024 m. balandžio 28 d. Europos Parlamentas priėmė ataskaitą, kuria paragino Europos Komisiją pasiūlyti teisės aktus, nustatančius visoje ES galiojančią išžaginimo apibrėžtį, pagrįstą laisva valia duoto sutikimo reikalavimu. Jau 17 iš 27 ES valstybių narių pakeitė savo baudžiamuosius įstatymus.
„Sutikimas reiškia pagarbą sau ir kito žmogaus apsisprendimo laisvei. Tai taip pat reiškia, kad vyro noras turėti lytinių santykių nėra moters pareiga. Mes nesiūlome nei eksperimento, nei revoliucijos. Siūlome rinktis kelią, kuriuo jau eina didžioji dauguma Europos valstybių. Tai yra pagarbos žmogaus orumui kelias“, – teigia A. Bilotaitė.
Didelis dėmesys pasiūlymų pakete skiriamas vaikų apsaugai nuo seksualinio smurto. Pavyzdžiui, pagal Baudžiamąjį kodeksą, už seksualinę prievartą prieš mažametį berniuką gali būti taikoma švelnesnė atsakomybė negu už analogišką nusikaltimą prieš mažametę mergaitę. Siūloma plėsti baudžiamąją atsakomybę už vaikų viliojimą skaitmeninėje erdvėje ir ilginti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą seksualinės prievartos nusikaltimams prieš nepilnamečius iki 30 metų nuo nusikaltimo įvykdymo.
Taip pat siūloma nustatyti teismams pareigą visais atvejais svarstyti galimybę skirti smurtautojui baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens. Pateiktus teisės aktų projektus Seime numatoma svarstyti rudens sesijoje.
