Birželio 15 d. Lietuvoje minima Laisvės nuo mokesčių diena. Šia proga Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) skatina gyventojus pasiskaičiuoti, kokią dalį jų pajamų sudaro mokesčiai ir kur šios lėšos yra naudojamos.
„Praėjusiais metais priimta ir šiemet įsigaliojusi mokesčių reforma pakeitė pajamų apmokestinimą, tačiau daugelis žmonių nežino, kokią jų pajamų dalį sudaro mokesčiai, kiek jų sumoka vartodami ir kokioms valstybės funkcijoms šios lėšos tenka“, – sako LLRI vyr. ekspertas Ernestas Einoris.
LLRI parengtoje skaičiuoklėje mokumokescius.lt, įvedus darbo užmokestį ir vartojimo išlaidas, galima sužinoti metinę mokesčių sumą nuo atlyginimo bei įsigyjant įvairias prekes ir paslaugas.
E. Einoris pateikia pavyzdžius: minimalią mėnesio algą uždirbantis žmogus sumoka apie 326 eurus mokesčių, 2 554 eurus „į rankas“ gaunantis asmuo – 1 042 eurus, o daugiau nei 10 000 eurų uždirbantis – 4 380 eurų. Tai atitinkamai sudaro 28, 40 ir 42 procentus jų darbo vietos kainos.
Ekspertas pastebi, kad mokesčių reforma padidino ne tik kai kurių gyventojų mokesčių naštą, bet ir sistemos sudėtingumą, todėl gyventojams tampa ypač svarbu suprasti, kokie mokesčiai jiems taikomi.
Skaičiuoklės išskirtinumas – vartojimo mokesčių įtraukimas. Dauguma viešai prieinamų skaičiuoklių rodo tik mokesčius nuo atlyginimo, o mokumokescius.lt leidžia įvertinti ir PVM bei akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo mokesčius.
„Mokesčius mokame ne tik nuo atlyginimo. Juos mokame ir pirkdami prekes bei paslaugas, tik dažnai to nepastebime, nes PVM ir akcizai jau įskaičiuoti į kainą“, – pabrėžia E. Einoris.
Skaičiuoklėje taip pat nurodoma, kiek iš surinktų lėšų tenka pensijoms, gynybai, sveikatos apsaugai, švietimui, kultūrai ir kitoms viešosioms funkcijoms.
„Mokesčiai – tai piliečių uždirbti pinigai, skiriami viešosioms funkcijoms finansuoti. Todėl kiekvienas mokesčių mokėtojas turi teisę žinoti ne tik kiek sumoka, bet ir kokią vertę už savo mokesčius gauna.“
LLRI ekspertas taip pat pateikia informaciją, kiek dienų per metus dirbama vien viešosioms išlaidoms padengti. Šiemet tam prireikė 165 dienų, iš kurių didžiausia dalis skirta socialinei apsaugai (50 dienų), gynybai (20 dienų), sveikatos apsaugai (19 dienų), švietimui (16 dienų). Kelių tiesimui ir priežiūrai, taip pat palūkanoms už valstybės skolą teko po 3 dienas.
Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė data, rodanti, kiek laiko vidutinis mokesčių mokėtojas dirba valstybės išlaidoms finansuoti, o po jos – dirba sau. Ji apskaičiuojama lyginant valstybės, savivaldybių, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo fondų išlaidas su prognozuojamu bendruoju vidaus produktu.
