Aplinkos ministerijos tinklalaidėje „APLINK’a“ aptarta bendrovės „Grigeo Klaipėda“ byla, viena reikšmingiausių pastarųjų metų aplinkosaugos bylų Lietuvoje. Laikinai einanti Aplinkos apsaugos departamento vadovės pareigas Eglė Paužuolienė ir Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis kalbėjosi apie bylos eigą, aplinkai padarytos žalos vertinimą, atkūrimo priemonių plano rengimą ir aplinkosauginės kontrolės pamokas.
„Galima drąsiai teigti, kad tai yra išskirtinis atvejis nepriklausomos Lietuvos istorijoje, aplinkosaugos istorijoje ir tikrai istorinė byla, kuri bus minima, analizuojama ir iš kurios bus daromos išvados“, – sakė E. Paužuolienė.
Byla susijusi su bendrovės „Grigeo Klaipėda“ pramonine veikla ir jos metu susidarančių gamybinių nuotekų tvarkymu. Institucijų vertinimu, netinkamas šių nuotekų leidimas į Kuršių marias galėjo trukti apie aštuonerius metus. Nuotekos į aplinką gali būti išleidžiamos tik po valymo, kai atitinka įmonei išduotame leidime nustatytus normatyvus.
Vertinant žalą aplinkai, leidime nustatyti reikalavimai lyginami su faktinėmis aplinkybėmis: kiek gamybinių nuotekų galėjo būti išleista, kokių teršalų jose buvo, kiek laiko tai truko ir kaip keitėsi vandens telkinio būklė. Institucijų vertinimu, aplinkai padaryta žala siekia apie 48 mln. eurų. Pasitelkus Aplinkos apsaugos agentūros specialistus nustatyta, kad Kuršių marių būklė pablogėjo viena klase.
„Žala aplinkai ir paskaičiuota suma nėra bauda. Tai yra neigiamo poveikio, kurį asmuo padarė savo veiksmais, įvertinimas. Piniginio įvertinimo tikslas yra kompensuoti tą neigiamą poveikį“, – sakė E. Paužuolienė.
Žalos įvertinimas tėra pirmasis proceso žingsnis, po kurio sprendžiamas aplinkos atkūrimas. Kai žala aplinkai yra reikšminga, atkūrimo priemonės tampa privalomos, o planą, kaip reikalauja teisės aktai, turi parengti pats žalą padaręs subjektas. Pasak E. Paužuolienės, šiuo atveju valstybės institucijos ir bendrovė skirtingai vertina žalos faktą ir mastą, todėl susitarti dėl realiai įgyvendinamo atkūrimo plano sudėtinga.
„Jeigu viena pusė sako, kad žala didelė, o kita sako, kad žalos nėra, suderinti atkūrimo planą tampa labai sudėtinga. Būtent čia užkoduotas visų kitų procesų sudėtingumas“, – pažymėjo E. Paužuolienė.
Tinklalaidėje aptarti ir iššūkiai, susiję su aplinkos apsaugos kontrole. Pasak E. Paužuolienės, ši byla parodė, kad tikrinant stambias pramonės įmones neužtenka vien formaliai peržiūrėti dokumentus. Pareigūnai turi gerai išmanyti technologinius procesus, įrenginių veikimą, nuotekų surinkimo sistemas ir rizikos taškus, kuriuose gali kilti pažeidimų.
