Kiekvieną dieną rūšiuodami atliekas priimame dešimtis smulkių sprendimų, kurie lemia, kiek atliekų bus galima perdirbti ir sugrąžinti į žiedinę ekonomiką. Todėl specialistai vis daugiau dėmesio skiria ne tik rūšiavimo skatinimui, bet ir jo kokybei. Šiandien apie tai kalbėta Panevėžyje, kur vyko socialinis eksperimentas „Konteinerio krata“.
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ jau trečius metus vykdo socialinį eksperimentą „Konteinerio krata“. Paprastas praktinis patikrinimas leidžia įvertinti gyventojų rūšiavimo įpročius be apklausų ar išankstinių nuostatų – per realų rūšiavimo konteinerių turinį.
„Žaliojo taško“ neseniai inicijuotas visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad Panevėžio apskrityje atliekas visada rūšiuoja 70 proc. gyventojų, dar 23 proc. teigia tai darantys dažniausiai, tačiau ne visada. Tik 5 proc. gyventojų pripažįsta rūšiuojantys retais atvejais, o visai nerūšiuojančių Panevėžyje – vos 2 proc.
Kita vertus, net 93 proc. Lietuvos gyventojų teigia žinantys, kaip teisingai rūšiuoti atliekas, tačiau praktika rodo, kad tarp teorinių žinių ir kasdienių įpročių vis dar yra skirtumų.
„Žaliasis taškas“ kartu su Panevėžio miesto savivaldybe ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ sukvietė gyventojus savo akimis pamatyti, kokios atliekos iš tiesų patenka į rūšiavimo konteinerius ir kokios klaidos pasitaiko dažniausiai.
Savanorių aikštėje esančioje atliekų rūšiavimo konteinerių aikštelėje eksperimento metu buvo išverstas ir vietoje perrūšiuotas plastiko konteinerio turinys.
Patikrinimas parodė, kad viena dažniausių klaidų – pakuotėse paliekami maisto likučiai. Specialistai primena: pakuočių plauti nereikia, tačiau prieš metant į rūšiavimo konteinerį jos turėtų būti tuščios. Konteineryje taip pat rasta buityje naudojamų daiktų, kurie į plastiko pakuočių konteinerį patekti neturėtų: puodų, keptuvių, pjūklo, tekstilės ir metalo gaminių, baterijų, telefono bei plastikinių kibirų.
Tyrimas rodo viena, konteineriai – kita
Eksperimento rezultatai nenustebino: nors didžioji dalis gyventojų neabejoja savo rūšiavimo žiniomis, praktikoje vis dar pasitaiko klaidų, kurios mažina atliekų perdirbimo galimybes. Tyrimas irgi atskleidė, kad šiandien didžiausias iššūkis yra ne žmonių noras rūšiuoti, o rūšiavimo kokybė. Neaiškumų dažniausiai kyla dėl konkrečių atliekų – įvairių plastiko gaminių, mišrių medžiagų pakuočių ar kitų kasdien naudojamų daiktų. Būtent tokios klaidos dažniausiai atsiskleidžia ir analizuojant realų rūšiavimo konteinerių turinį.
„Matome, kad rūšiavimas daugeliui žmonių jau tapo įprasta kasdienio gyvenimo dalimi. Tad šiandien jau turime kalbėti ne tik apie patį rūšiavimą, bet ir apie jo kokybę. Tiek Panevėžyje, tiek kituose šalies miestuose matome, kad į pakuočių atliekų konteinerius patenka įvairūs plastikiniai daiktai, tekstilė, elektronikos atliekos ar kiti daiktai, kurie nėra pakuotės ir turėtų būti tvarkomi kitaip“, – sako „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.
Viena dažniausių klaidų – į plastiko konteinerį mesti visus plastiko gaminius, nors rūšiavimo sistema sukurta pakuočių atliekoms perdirbti.
„Stiklinės pakuotės turi keliauti į stiklo konteinerį, popierinės ir kartoninės – į popieriaus, o plastiko, metalo bei kombinuotos pakuotės – į plastiko konteinerį. Būtent tokia sistema leidžia surinktas atliekas sėkmingai perdirbti ir panaudoti pakartotinai“, – primena A. Burbaitė. Pasak jos, daugiausia neaiškumų kyla ne dėl įprastų pakuočių, o dėl kasdienių daiktų – vienkartinių kavos puodelių, konservuoto maisto skardinių ir panašių gaminių.
Rūšiuoti skatina patogi infrastruktūra
Tyrimo duomenimis, 76 proc. gyventojų pripažįsta, kad juos rūšiuoti labiausiai skatina patogiai šalia namų įrengti konteineriai, o 70 proc. kaip svarbų motyvą įvardija aplinkosauginius tikslus. Specialistų teigimu, būtent todėl kartu su infrastruktūros plėtra būtina nuolat stiprinti ir gyventojų žinias apie teisingą rūšiavimą.
„Kuo švaresnis ir tiksliau išrūšiuotas konteinerio turinys pasiekia atliekų tvarkytojus, tuo daugiau surinktų atliekų gali būti perduota perdirbti. Netinkamai išmestos atliekos apsunkina tolesnį rūšiavimo procesą, o dalis vertingų žaliavų dėl užteršimo gali būti prarasta. Todėl toks svarbus kiekvienas teisingas gyventojų pasirinkimas prie konteinerio“, – pabrėžia bendrovės „Panevėžio specialusis autotransportas“ komunikacijos specialistė Justina Indulytė.
Renginio partneriams antrino ir Panevėžio miesto savivaldybės atstovė. „Matome, kad rūšiavimas Panevėžyje tampa vis labiau įprasta gyventojų kasdienybės dalimi. Vis dėlto žmonėms vis dar kyla praktinių klausimų, ypač dėl konkrečių atliekų, todėl tokios iniciatyvos kaip „Konteinerio krata“ yra naudingos – jos padeda geriau suprasti rūšiavimą per realius pavyzdžius“, – sako Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistė Rūta Taučikienė.
Po renginio tinkamai ir netinkamai išrūšiuotos atliekos buvo sudėtos į skaidrius konteinerius ir paliktos kaip edukacinė instaliacija. Organizatoriai tikisi, kad vizualiai parodytos dažniausios klaidos paskatins gyventojus atidžiau vertinti savo kasdienius rūšiavimo įpročius ir padės ateityje išvengti netikslumų.
