Klaipėdos rajone atliktas tyrimas parodė, kad reguliarūs konteinerių patikrinimai ir gyventojų švietimas ženkliai pagerina atliekų rūšiavimą. Tyrimo pradžioje netinkamos atliekos sudarė daugiau nei 30 proc. pakuočių konteinerių turinio, o po dviejų mėnesių šis rodiklis sumažėjo iki mažiau nei 2 proc. Tai rodo, kad nuoseklus kontrolės ir informavimo derinys duoda apčiuopiamų rezultatų.
Tyrimui pasirinktoje Klaipėdos rajono gyvenvietėje, kurioje nebuvo vykdoma individualių namų pakuočių konteinerių kontrolė, pirmojo etapo metu iš 90 konteinerių surinkta 920 kg atliekų. Jose netinkamos atliekos sudarė apie 33 proc. Po dviejų mėnesių švietimo, pakartotinių patikrinimų, įspėjimų ir baudų, iš 75 konteinerių surinkta 660 kg atliekų, kuriose netinkamos dalis siekė vos 1,65 proc., arba apie 20 kartų mažiau. Tinkamo turinio dalis išaugo iki beveik 96 proc.
VšĮ „Gargždų švara“ vadybininkės-kontrolierės Agnės Zabrynaitės teigimu, gyventojų apklausos atskleidė įvairias rūšiavimo klaidas: daliai gyventojų trūksta žinių, kur dėti tam tikras atliekas (pvz., sauskelnes, higienos priemones, tekstilę, maisto ar statybines atliekas), o dalis žino taisykles, tačiau tikisi, kad konteineris nebebus tikrinamas. „Tai parodė, kodėl švietimą svarbu derinti su nuoseklia kontrole ir atsakomybe“, – teigia ji.
Organizacijos „Žaliasis taškas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė primena, kad svarbiausia yra atskirti visas pakuočių atliekas ir mesti jas į atitinkamus konteinerius: stiklines – į stiklo, popierines ir kartonines – į popieriaus, o likusias – į plastiko. Individualių namų gyventojams, turintiems du konteinerius, vienas skirtas stiklo pakuotėms, kitas – visoms kitoms.
Tarp tyrimų surengti keturi patikrinimai, kurių metu „Gargždų švaros“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus atstovai tikrino konteinerių turinį ir žymėjo netinkamus. Buvo dalijama informacinė medžiaga, vyko individualūs pokalbiai, o esant grubiems pažeidimams ar ignoruojant reikalavimus, taikytos administracinės priemonės ir skirtos baudos (iš viso 85 šiemet, didžiausia – 140 eurų). Iš viso patikrinti 336 konteineriai, 142 atvejais nustatytas netinkamas turinys.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Gitana Bajorinienė pabrėžia, kad svarbu, jog gyventojas suprastų klaidą ir žinotų, kaip ją ištaisyti. VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus teigia, kad nors kontrolės organizavimas reikalauja papildomų sąnaudų, rezultatai patvirtina šios praktikos veiksmingumą, todėl ji bus tęsiama.
Projektą įgyvendino kelios organizacijos: „Gargždų švara“ (švietimas ir kontrolė), „Ekonovus“ (atliekų surinkimas), „Ecoservice“ (rankinis perrūšiavimas), taip pat dalyvavo „Gamtos ateitis“ ir „Žaliasis taškas“. Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius prisidėjo skirdamas baudas.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ komunikacijos ir tvarumo kultūros vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė akcentuoja, kad rūšiavimo įpročius keisti galima, tačiau tam svarbus grįžtamasis ryšys ir supratimas, ką padaryta neteisingai. „Beveik 20 kartų sumažėjusi netinkamų atliekų dalis rodo, kad toks bendradarbiavimo modelis yra vertas dėmesio ir kitose savivaldybėse.“
Projekto dalyviai pažymi, kad rezultatai pasiekti per vieną vasarą, todėl svarbu stebėti ir tolesnius rezultatus, o rūšiavimo kontrolė bus tęsiama visoje Klaipėdos rajono teritorijoje.
