Lietuvos valstybės skolos aptarnavimo išlaidos 2026 metais pirmą kartą peržengs milijardo eurų ribą, o iki 2029-ųjų padidės iki 2,036 mlrd. eurų. 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektas rodo, kad kartu sparčiai augs deficitas ir skola, todėl atsinaujino diskusijos dėl šalies fiskalinės drausmės.
Palūkanų sąskaita per trejus metus beveik padvigubės
Palūkanoms už valstybės skolą 2025 metais buvo numatyta 769,9 mln. eurų, o 2026 metais ši suma turėtų pasiekti 1,029 mlrd. eurų. Finansų ministerijos projekcijoje numatoma, kad 2027 metais išlaidos išaugs iki 1,385 mlrd., 2028 metais – iki 1,686 mlrd., o 2029 metais – iki 2,036 mlrd. eurų.
Palūkanų išlaidų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), per šį laikotarpį padidėtų nuo 0,9 iki 1,9 proc.
Dar 2020 metais skolos palūkanoms Lietuva išleido 359 mln. eurų, 2021 metais – 270 mln., o 2022 metais – 234 mln. eurų. Vėliau išlaidos pradėjo sparčiai didėti: 2023 metais jos siekė 443 mln., o 2024 metais – 636 mln. eurų. Taigi 2029 metais valstybė palūkanoms mokėtų daugiau kaip aštuonis kartus didesnę sumą negu 2022-aisiais.
Finansų ministerijos apskaičiuojama numanoma valstybės skolos palūkanų norma nuo 2,6 proc. 2025 metais turėtų pakilti iki 3,1 proc. 2026-aisiais, 3,5 proc. 2027-aisiais, 3,6 proc. 2028-aisiais ir 3,9 proc. 2029 metais.
Augimą jau rodo ir obligacijų aukcionų rezultatai. 2026 metų spalio 5 dieną iki 2036 metų išperkamų Lietuvos vertybinių popierių vidutinis svertinis pajamingumas siekė 4,569 proc. Spalio 12 dieną iki 2031 metų išperkamų vertybinių popierių pajamingumas buvo 3,902 proc., o spalio 19 dieną iki 2033 metų išperkamų obligacijų – 4,157 proc.
Vis dėlto per šiuos tris aukcionus investuotojų pasiūlymai išplatintą sumą viršijo 1,93–2,10 karto. Tai nerodo, kad Lietuva būtų praradusi galimybę pasiskolinti, tačiau už skolą jai tenka mokėti brangiau. Tos pačios 2028 metų rugpjūtį išperkamos obligacijų emisijos pajamingumas nuo 2,684 proc. 2026 metų sausį pakilo iki 3,098 proc. rugpjūtį.
Deficitas visus trejus metus viršytų 3 procentus BVP
Biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2027 metais sudarys 3,8 proc. BVP, 2028 metais – 4,6 proc., o 2029 metais – 3,9 proc. Taigi visą trejų metų laikotarpį jis viršytų Mastrichto kriterijuje nustatytą 3 proc. ribą.
Valdžios sektoriaus skola, 2026 metais sieksianti 43,8 proc. BVP, 2027-aisiais padidėtų iki 48,2 proc., 2028-aisiais – iki 50,7 proc., o 2029 metais – iki 54,3 proc. BVP.
Finansų ministerija pagrindine skolos augimo priežastimi įvardija valstybės biudžeto deficito finansavimą. Nors „Sodra“ surenka daugiau pajamų, negu patiria išlaidų, jos perteklius kaupiamas rezervo fonde ir valstybės skolai mažinti nenaudojamas.
Valstybės kontrolė nustatė, kad 2027 metais grynosios valstybės išlaidos augtų 7,8 proc., nors Lietuvos fiskaliniame struktūriniame plane nustatyta 4,8 proc. riba. Net pritaikius gynybos išlaidų išlygą, 2025–2027 metais sukauptas nuokrypis siektų 3,2 proc. BVP.
Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė pabrėžė, kad deficitą didina ne vien gynyba. Prie jo prisideda ir be tvarių pajamų šaltinių augantys socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo, pensijų bei viešojo sektoriaus atlyginimų įsipareigojimai.
Spalio 20 dieną Seime biudžeto projektą pristatęs finansų ministras Taurimas Valys teigė, kad skolą reikšmingai didina spartinami gynybos įsigijimai. Pasak ministro, užbaigus didžiausius pirkimus ir infrastruktūros darbus, esant stabilioms pajamoms bei augant ekonomikai, skolą būtų galima pradėti mažinti po 2030 metų.
Ekonomistai milijardo eurų nelaiko krizės riba
Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė pažymėjo, kad milijardo eurų skolos aptarnavimo išlaidos savaime nėra riba, kurią peržengus prasideda skolos krizė. Svarbiau tai, kokia kryptimi juda skola ir kaip greitai jos santykis artėja prie 60 proc. BVP.
Finansų ministerijos teigimu, pasiekus 60 proc. BVP skolos ribą grynųjų išlaidų augimas turėtų būti ribojamas taip, kad skolos santykis patikimai mažėtų arba neviršytų šios ribos.
Lietuvos banko ekonomistai Vaidotas Tuzikas, Rokas Kaminskas ir Linas Jurkšas nurodė, kad valstybės skolinimosi kainą lemia ne vien Europos Centrinio Banko palūkanos. Jai įtakos turi deficito ir skolos raida, ekonomikos perspektyvos, kredito reitingai, rinkos likvidumas, investuotojų vertinama rizika ir geopolitinė padėtis.
Pasak ekonomistų, 2022 metais prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą ir energijos kainų šokas ypač padidino Baltijos valstybių rizikos premiją. Tam tikru metu Lietuvos obligacijų pajamingumas net susilygino su Italijos.
Skolinimasis brango ne tik Lietuvai. Pajamingumas kitose valstybėse taip pat kilo iki per maždaug du dešimtmečius nematytų aukštumų, o Prancūzijos, Vokietijos ir Japonijos obligacijų rinkose buvo pasiekti nuo 2008, 2011 ar net 1996 metų nefiksuoti lygiai.
