JAV prezidentas Donaldas Trumpas lapkričio 5 dieną staigų šalies akcijų rinkų nuosmukį susiejo su Demokratų partijos sėkme prieš dvi dienas vykusiuose kadencijos vidurio rinkimuose. Jau užsidarius biržoms jis socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė: „Šiandien akcijų rinka smuko, nes demokratams antradienį smarkiai pasisekė. Labai liūdna, kalti tik jūs patys!“
Technologijų akcijų indeksas smuko 5,5 procento
Technologijų bendrovių gausus JAV biržos indeksas „Nasdaq Composite“ ketvirtadienį prarado 1 421,52 punkto, arba 5,5 proc., ir nukrito iki 24 315 punktų. Tai buvo didžiausias procentinis šio indekso nuosmukis nuo 2025 metų balandžio.
Platusis JAV akcijų indeksas „S&P 500“ smuko 334,89 punkto, arba 4,4 proc., ir taip pat patyrė didžiausią vienos dienos nuosmukį nuo 2025 metų balandžio. Ketvirtadienio išpardavimas su kaupu panaikino trečiadienio prieaugį, kuris buvo didžiausias per tris mėnesius. Pramonės bendrovių indeksas „Dow Jones Industrial Average“ neteko 1 833,06 punkto, arba 3,4 proc.
Labiausiai nukentėjo technologijų, puslaidininkių ir su dirbtinio intelekto duomenų centrų statyba susijusios bendrovės. Lustų gamintojos „Nvidia“ akcijos atpigo daugiau kaip 9 proc., AMD – 17 proc., o „Broadcom“ – 10 proc. Filadelfijos puslaidininkių indeksas smuko 12,2 proc.
Nepaisant staigaus ketvirtadienio kritimo, visi trys pagrindiniai indeksai nuo 2026 metų pradžios tebebuvo pakilę: „Nasdaq Composite“ – 4,6 proc., „S&P 500“ – 7,4 proc., o „Dow Jones“ – 7,2 proc.
Demokratų pergalės sustiprino reguliavimo lūkesčius
D. Trumpo minimi kadencijos vidurio rinkimai vyko lapkričio 3 dieną. „Reuters“ duomenimis, demokratai perėmė septynias vietas JAV Senate, laimėjo mažiausiai 39 papildomas vietas Atstovų Rūmuose ir penkių valstijų gubernatorių postus.
Investuotojai nuogąstavo, kad demokratų sėkmė paskatins griežčiau reguliuoti sparčiai statomus dirbtinio intelekto duomenų centrus. Demokratų politikai Kongrese ragino apsaugoti vartotojus nuo dėl šių centrų augančių elektros kainų ir įpareigoti nepriklausomai tikrinti dirbtinio intelekto sistemas.
Teksaso valstijos gubernatore išrinkta demokratė Gina Hinojosa, nugalėjusi tris kadencijas dirbusį respublikoną Gregą Abbottą, žadėjo stabdyti naujų duomenų centrų plėtrą, jeigu projektai nebūtų naudingi valstijos gyventojams arba vietos bendruomenėms nebūtų suteikta teisė pareikšti savo nuomonę.
Duomenų centrų projektus stebinčios organizacijos „Data Center Watch“ vertinimu, iš 34 gubernatorių rinkimus laimėjusių kandidatų 32 rėmė griežtesnį šių objektų reguliavimą ar kitokius ribojimus, o 12 pasisakė už statybų draudimus arba moratoriumus.
Per 47 vietos referendumus, surengtus 44 savivaldybėse ir 12 valstijų, duomenų centrų ribojimai buvo patvirtinti 44 iš 45 jau suskaičiuotų balsavimų. AP rinkėjų apklausa parodė, kad maždaug trys ketvirtadaliai amerikiečių nenorėtų naujo duomenų centro savo bendruomenėje. Vis dėlto tik maždaug ketvirtadalis apklaustųjų nurodė, kad šis klausimas turėjo lemiamos reikšmės renkant Kongresą.
Rinkos kritimą aiškino ir kitomis priežastimis
Finansų bendrovės „Charles Schwab“ analizėje rinkos nuosmukis sietas ne vien su galimu demokratų reguliavimu. Tarp kitų priežasčių nurodytas pelnų realizavimas, abejonės dėl milžiniškų investicijų į dirbtinį intelektą grąžos ir neaiškumas, kaip bus finansuojama nauja infrastruktūra.
Reaguodama į visuomenės pasipriešinimą, dirbtinio intelekto bendrovė „OpenAI“ lapkričio 5 dieną paskelbė naujus įsipareigojimus duomenų centrus priimančioms bendruomenėms. Bendrovė taip pat paragino valdžią nustatyti aiškias ir atsakingas infrastruktūros statybos taisykles.
JAV duomenų centrų sektoriui atstovaujančios organizacijos „Data Center Coalition“ pareigūnas Danas Diorio pripažino, kad daugelis rinkimų laimėtojų sieks įgyvendinti pažadus dėl moratoriumų. Tačiau jis perspėjo, jog tokiu atveju bendruomenės gali netekti mokestinių pajamų ir technologijų bendrovių investicijų.
