Prezidentas Gitanas Nausėda lapkričio 6 dieną paskelbtame interviu pareiškė, kad visuotinį vaikinų šaukimą nuo 2032 metų siūloma įvesti siekiant užtikrinti kokybišką karinį rengimą. „Orientuojamės į kokybę. Ne į „tept-lept“, o į kokybę“, – sakė šalies vadovas.
Kariuomenei reikia daugiau instruktorių ir infrastruktūros
Valstybės gynimo taryba spalio 29 dieną sutarė visuotinį vaikinų šaukimą Lietuvoje įvesti nuo 2032 metų. Pasak G. Nausėdos, ši data pasirinkta įvertinus ne tik reformos kainą, bet ir šauktinių apgyvendinimo infrastruktūrą bei kariuomenės instruktorių skaičių.
Prezidento teigimu, dabartinio instruktorių skaičiaus nepakaktų, jeigu kariuomenei vienu metu tektų rengti daugiau šauktinių ir reguliariai į mokymus kviečiamus rezervo karius.
G. Nausėda pabrėžė, kad tarnybą atliekantys jaunuoliai turi gauti visavertį praktinį parengimą, o ne vien teorinių žinių. Iki 2032 metų šauktinių apgyvendinimui ir instruktorių rengimui numatomas maždaug 120 mln. eurų poreikis.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė kasmet pašaukia daugiau kaip 5 tūkst. jaunuolių. Įvedus visuotinį šaukimą jų skaičius turėtų išaugti iki mažiausiai maždaug 7,5 tūkst. per metus – keliais tūkstančiais, palyginti su dabartiniu lygiu.
Šauktinių skaičius didės palaipsniui
G. Nausėda sakė, kad iki 2032-ųjų kasmet pašaukiamų jaunuolių skaičius bus didinamas keliais šimtais. Pagal numatomą modelį visi mokyklą baigę pilnamečiai vaikinai tarnauti būtų kviečiami dviem šaukimais per metus. Merginos ir toliau galėtų rinktis karo tarnybą savanoriškai.
Valstybės gynimo taryba taip pat sutarė plėsti galimų tarnybos formų įvairovę. Šauktiniai galėtų mokytis valdyti dronus, padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai arba ugniagesiams gelbėtojams.
Dalinis šaukimas Lietuvoje buvo atkurtas 2015 metais, reaguojant į išaugusias grėsmes po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
2032 metų data dar galėtų būti paankstinta
Opoziciniai konservatoriai siūlė visuotinį šaukimą pradėti nuo 2030 metų sausio 1 dienos ir atsisakyti dabartinės atsitiktinės karo prievolininkų atrankos. Opozicinių liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat kritikavo pasirinktą terminą, sakydama nesuprantanti, kodėl apsistota ties 2032-aisiais, o ne anksčiau svarstytais 2030 metais.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas lapkričio 4 dieną pareiškė, kad 2032 metų data nėra galutinai nekintama. Anot jo, po metų ar dvejų ji galėtų būti peržiūrėta, jeigu kariuomenės pajėgumai leistų reformą paankstinti.
Ministras teigė, kad kariuomenė įvertino ankstesnio visuotinio šaukimo alternatyvas, tačiau rekomendavo 2032-uosius. Taip siekiama išvengti padėties, kai tarnyba taptų tik formaliu dalyvavimu, už kurį išduodamas pažymėjimas.
