Prostatos vėžys Lietuvoje: kodėl ankstyva diagnostika yra gyvybiškai svarbi

Lapkritis tradiciškai minimas kaip vyrų sveikatos ir prostatos vėžio prevencijos mėnuo. Šis laikotarpis yra puiki proga atkreipti dėmesį į vieną aktualiausių onkologinių ligų tarp vyrų Lietuvoje. Prostatos vėžys dažnai ilgus metus vystosi be jokių juntamų simptomų, o vėliau pasireiškiantys negalavimai gali signalizuoti jau apie pažengusią ligos stadiją. Šeimos gydytojas Rolandas Sausdravas iš Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ dalijasi patarimais, kokių simptomų neturėtų ignoruoti vyrai, kada verta pradėti profilaktinius tyrimus ir kodėl tai svarbu net ir puikiai besijaučiant.

Prostatos vėžys: statistika ir simptomai

Prostatos vėžys yra onkologinė liga, kuriai būdingas nekontroliuojamas prostatos ląstelių dauginimasis. Lietuvoje tai yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Remiantis Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kasmet diagnozuojama apie 2 tūkst. naujų atvejų, o maždaug 500 vyrų kasmet miršta nuo šios ligos.

Pasak gydytojo, šiai ligai būdingas ilgas besimptomis laikotarpis. Dažnai simptomai pasireiškia tik tuomet, kai navikas tampa pakankamai didelis ir pradeda spausti šlapimo pūslę, trukdydamas šlapintis. Simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, yra susilpnėjusi šlapimo srovė, padažnėjęs šlapinimasis, ypač naktį, jausmas, kad šlapimo pūslė pasišlapinus neišsituštinta pilnai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į nesulaikomą šlapinimąsi, kraują šlapime. Kartais neaiškios kilmės juosmens ar dubens srities skausmai taip pat gali būti vienas iš ligos požymių, nors šie simptomai nebūtinai susiję su prostatos vėžiu.

Profilaktikos svarba ir tyrimai

Dėl ilgo besimptomio ligos laikotarpio itin svarbūs yra profilaktiniai tyrimai. Vienas pagrindinių ankstyvos diagnostikos metodų yra prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas iš kraujo. Šis tyrimas padeda aptikti ligą ankstyvoje stadijoje, kuomet gydymo galimybės yra žymiai didesnės.

Padidėjęs PSA rodiklis savaime nereiškia vėžio, tačiau signalizuoja apie būtinybę atlikti išsamesnius tyrimus. Pacientas gali būti siunčiamas urologo konsultacijai, atliekami papildomi tyrimai, o įtarus vėžį – prostatos magnetinio rezonanso tomografija ir biopsija.

„Daugelis vyrų vis dar vadovaujasi klaidingu įsitikinimu, kad neskausmas reiškia sveikatą. Profilaktinių tyrimų tikslas – aptikti ligą dar tuomet, kai žmogus nejaučia jokių simptomų. Kai kuriuos vyrus gali atbaidyti baimė dėl tyrimo skausmingumo, tačiau pirmasis žingsnis yra paprastas kraujo tyrimas, kurį gali paskirti šeimos gydytojas“, – akcentuoja R. Sausdravas.

Rizikos veiksniai ir šeimos istorija

Lietuvos prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos metu PSA tyrimas nemokamai atliekamas 50–69 metų vyrams. Jei šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų (tėvas, brolis), programoje galima dalyvauti nuo 45 metų. Dažniausiai liga diagnozuojama vyresniems nei 50 metų vyrams, o apie tris ketvirtadalius susirgusiųjų sudaro vyresni nei 65 metų asmenys.

Genetika ir šeimos ligos istorija turi reikšmingos įtakos. Jei prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis, susirgimo tikimybė beveik padvigubėja. Jei liga sirgo du ar daugiau artimų giminaičių, tikimybė išauga daugiau nei penkis kartus.

„Jaunesniems vyrams, neturintiems papildomų rizikos veiksnių, profilaktinis tikrinimasis paprastai nėra būtinas. Vis dėlto, verta pasikonsultuoti su gydytoju dėl ankstesnių tyrimų, jei šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų arba artimos giminaitės sirgo krūties ar kiaušidžių vėžiu jauname amžiuje – tai gali būti susiję su BRCA geno mutacija. Tyrimų poreikis neišnyksta ir peržengus prevencinės programos amžiaus ribą. Jei ankstesni PSA rodikliai buvo ribiniai ar didėjo, juos gali būti tikslinga toliau stebėti“, – pataria gydytojas.

Gyvensena taip pat gali turėti įtakos – pastebėta, kad nutukimas gali būti susijęs su agresyvesne ligos forma. Tačiau net ir sveikai gyvenantis vyras nėra visiškai apsaugotas nuo prostatos vėžio, todėl gera savijauta ar sveiki įpročiai neturėtų būti priežastis atsisakyti profilaktinių tyrimų.

Ankstyvas ligos nustatymas leidžia pasirinkti tinkamiausią gydymo taktiką – nuo aktyvaus stebėjimo iki radioterapijos, hormonų terapijos ar chirurginio gydymo. Kuo anksčiau nustatomas prostatos vėžys, tuo didesnės galimybės jį sėkmingai kontroliuoti ar išgydyti. Nustačius ankstyvos stadijos vėžį, penkerių metų išgyvenamumas siekia iki 98 proc.