Prezidentas Gitanas Nausėda valdančiosios koalicijos nesutarimus laiko ne struktūrinio netvarumo ženklu, o komunikacijos stokos padariniu. Lapkričio 5 dieną BNS duotame interviu jis sakė nemanantis, kad koalicija be „Nemuno aušros“ yra beviltiška: ji veikia, nedestabilizuoja visuomenės ir gali priimti tiek populiarius, tiek nepopuliarius sprendimus.
Su premjeru prezidentas nejaučia siekio konfrontuoti
G. Nausėda palankiai įvertino bendravimą su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi. Pasak prezidento, jis nejaučia Vyriausybės vadovo siekio konfrontuoti.
Pastaruoju metu sumažėjusį vetuotų įstatymų skaičių šalies vadovas siejo su geresniu teisėkūros derinimu. Jo teigimu, sklandesnis bendravimas leidžia galimus nesutarimus spręsti dar prieš teisės aktams pasiekiant Prezidentūrą.
Nausėda Adamkaus atsiprašė telefonu
Interviu prezidentas taip pat reagavo į kritiką, kurios sulaukė nedalyvavęs kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus 100-mečio iškilmėse. Jubiliejus minėtas lapkričio 3 dieną: Vilniaus rotušėje surengta konferencija, o Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – iškilminga šventė.
Tuo metu G. Nausėda buvo išvykęs oficialaus vizito į Vokietiją. Prezidentūra nurodė, kad susitikimo su šios šalies vadovybe data buvo suderinta dar pavasarį.
Prezidentas pasakojo prieš renginį paskambinęs V. Adamkui, jo atsiprašęs ir paaiškinęs neatvykimo priežastis. Ką atsakė kadenciją baigęs šalies vadovas, G. Nausėda neatskleidė, nes pokalbis buvo asmeninis.
„Aš prezidentą Adamkų labai gerbiu ir myliu“, – savo santykį apibūdino G. Nausėda. Jis sakė tikintis, kad neatvykimas nepakenks jų šiltam asmeniniam ryšiui.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kritiką dėl prezidento sprendimo pavadino nepagrįsta ir pareiškė, kad „drama“ kuriama ne vietoje ir ne laiku.
G. Nausėda aiškino Vokietijoje atidaręs pirmą kartą kartu su Lietuva surengtą saugumo konferenciją, kurią pagal svarbą įvardijo antrąja po Miuncheno saugumo konferencijos. V. Adamkui skirtą vaizdo sveikinimą prezidentas teigė įrašęs daugiau kaip prieš savaitę, o jo tekstą parašęs pats.
Lapkričio pabaigoje Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola Prezidentūros Baltojoje salėje ketina įteikti V. Adamkui anksčiau paskirtą europinį apdovanojimą.
Lietuva ruošėsi galimoms provokacijoms iš Kaliningrado
G. Nausėda patvirtino, kad Lietuva turėjo informacijos apie galimas provokacijas iš Rusijos Kaliningrado srities Lietuvos ir Lenkijos kryptimis. Dėl to imtasi prevencinių priemonių, taip pat numatyta stiprinti pažeidžiamus sienos ruožus.
Galimų provokacijų pobūdžio prezidentas nekonkretizavo. Pasak jo, pernelyg išsamūs vieši komentarai palengvintų priešo žvalgybos darbą ir pakenktų Lietuvos nacionaliniams interesams.
Šalies vadovas teigė, kad Rusija atsakinga už absoliučią daugumą aptariamų destabilizavimo incidentų. Tačiau jis pabrėžė kol kas negalintis Maskvai priskirti grasinimų sprogdinti lėktuvus Europoje.
Visuotinį šaukimą numatyta įvesti 2032 metais
Spalio 29 dieną Valstybės gynimo taryba nutarė visuotinį vaikinų šaukimą įvesti nuo 2032 metų, nors opozicija siūlė tai padaryti 2030-aisiais. Dabar kasmet pašaukiama daugiau kaip 5 tūkst. jaunuolių, o įvedus visuotinį šaukimą būtų kviečiama apie 7,5 tūkstančio.
G. Nausėdos teigimu, iki 2032-ųjų šauktinių skaičius kasmet didės maždaug 350–400, o 2031 metais prieaugis turėtų siekti apie 870. Laipsniškas plėtimas esą būtinas dėl instruktorių, ginkluotės, technikos ir tinkamų gyvenimo sąlygų poreikio.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas lapkričio 4 dieną pareiškė, kad 2032 metų data dar gali būti paankstinta, jeigu po metų ar dvejų kariuomenės galimybės leis sprendimą peržiūrėti.
Nepaisydamas mažesnio nei planuota finansavimo, prezidentas sakė tikintis, kad Lietuvos kariuomenės divizija 2030 metais gali pasiekti visišką operacinį pajėgumą. Tarp svarbių būsimų sandorių jis paminėjo CV90 ir „Patria“ karinę techniką bei jos gamybą Lietuvoje.
G. Nausėda taip pat paragino leisti surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos ir patvirtino, kad balsuotų už jo iniciatorių siūlomą Konstitucijos pakeitimą. Prezidentas savo poziciją grindė tuo, kad šeimos sąvoka Konstitucijoje jam atrodo aiški, tačiau ją esą supainioja Konstitucinio Teismo teisininkų interpretacijos.
