Jungtinės Valstijos lapkričio 5 dieną paskelbė naujas sankcijas Kubai, pirmiausia nukreiptas į šalies naftos gabenimo ir elektronikos sektorius. Priemonės apėmė aštuonias įmones ar organizacijas, du fizinius asmenis ir penkis laivus, paskelbtus blokuojamu turtu.
Į sąrašą pirmą kartą pateko dvi Kinijos bendrovės
JAV sankcijas pritaikė Kinijos valstybinei elektronikos eksporto bendrovei „China National Electronic Import and Export Company“ (CEIEC) ir įmonei „Beijing H&C Technologies“. Tai pirmas kartas, kai į Kinijos bendroves nusitaikyta pagal Kubai skirtą JAV sankcijų režimą. CEIEC jau anksčiau buvo sankcionuota pagal Vašingtono priemonių Venesuelai programą.
JAV valdžia kaltina šias bendroves tiekus Kubos kariuomenei ginkluotei skirtus komponentus, stebėjimo sistemas ir kitą saugumo įrangą.
Sankcijos taip pat pritaikytos Kubos valstybinei įmonei „Cubaelectrónica“, importuojančiai elektronikos ir ryšių įrangą, bei techninių ir technologinių paslaugų bendrovei „Tecnosime“.
Naftos gabenimo ir jūrų transporto tinklo dalimi Vašingtonas įvardijo bendroves „Caroil Transport Marine“, „Tentacool Commercial“, „Internacional Marítima“ ir „Petróleos Marítimos del Caribe“, dar vadinamą „Petromarca“.
Blokuojamu turtu paskelbti penki su Kubos naftos ar jos produktų gabenimu siejami laivai: „Emilia“, „Gloria C“, „María Cristina“, „Esperanza“ ir „Lourdes“.
Į sankcijų sąrašą taip pat įtrauktas Guillermo Faustino Rodríguezas López-Calleja, siejamas su užsienyje registruotų naftos gabenimo bendrovių tinklu, ir Any Rodríguez Lastres. Pastaroji yra jau sankcionuotos Kubos karinio konglomerato GAESA vadovės Anios Guillerminos Lastres Moreros duktė.
JAV Iždo departamentas kartu nustatė teisinį pagrindą pagal prezidento vykdomąjį įsaką Nr. 14404 taikyti sankcijas užsienio asmenims ir įmonėms, veikiantiems Kubos naftos gabenimo, elektronikos, gamybos, jūrų transporto bei technologijų sektoriuose.
Vašingtonas kaltina Kubos elitą, o Havana sankcijas smerkia
JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio pareiškė, kad Kubos valdantysis elitas šalies energetikos, laivybos ir technologijų išteklius naudoja savo naudai, o gyventojams palieka elektros tiekimo sutrikimus, nepriteklių ir stagnuojančią ekonomiką.
Pasak M. Rubio, Kubos valdžią palaiko neskaidrus valstybinių ir bendrų įmonių bei užsienio tarpininkų tinklas. Jis taip pat tvirtino, kad Kuba negali likti priešiškų veikėjų „placdarmu“, naudojamu grasinimams, šnipinėjimui ir veiksmams prieš Jungtines Valstijas. Tai yra Vašingtono kaltinimas, o ne nepriklausomai įrodytas faktas.
Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodríguezas savo ruožtu pareiškė, kad sankcijomis JAV siekia „uždusinti ekonomiką“ ir padaryti kuo didesnę žalą Kubos žmonėms. Jo teigimu, mėginimas palenkti šalį žlugs.
Naujosios priemonės yra platesnės JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos kampanijos, kuria siekiama politinių pokyčių Kuboje, dalis. Nuo 2026 metų sausio Vašingtono grasinimas tarifais šalims, tiekiančioms naftą Kubai, dar labiau apribojo kuro tiekimą. Havana į spaudimą reagavo atverdama dalį ekonomikos privačiam verslui.
Parama Kubai JT sumažėjo, o energetikos krizė gilėja
Spalio 28 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 34-ą kartą priėmė teisiškai neprivalomą rezoliuciją, raginančią nutraukti JAV embargą Kubai. Už ją balsavo 130 valstybių, prieš – 17, o 25 susilaikė.
Parama rezoliucijai smarkiai sumažėjo. 2025 metais ją palaikė 165 valstybės, septynios balsavo prieš, o 12 susilaikė. Dar 2024 metais balsų santykis buvo 187 prieš dvi, susilaikius vienai valstybei.
Lietuva šiemet balsavo prieš rezoliuciją. Vokietija, Italija ir Latvija pirmą kartą per 34 metus susilaikė. Kubos prezidentas Miguelis Díaz-Canelis sumažėjusią tarptautinę paramą Havanai susiejo su, jo žodžiais, JAV „spaudimu ir šantažu“.
Kuba šiuo metu išgyvena didžiausią ekonomikos ir energetikos krizę nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Elektros tiekimas šalyje ribojamas, didelėse teritorijose jis nuolat nutrūksta, o kai kurie atjungimai trunka ilgiau nei parą.
