JAV prezidentas Donaldas Trumpas pritarė siūlymui siekti Rusijos politinių kalinių paleidimo mainais į dalies JAV ekonominių sankcijų sušvelninimą. Jo pasirinkto kandidato į specialiojo pasiuntinio įkaitų reikalams pareigas Johno Coale’o iniciatyva dar tik pradedama plėtoti, tačiau jau sulaukė Ukrainos ir Baltarusijos opozicijos įspėjimų, kad tokie mainai gali paskatinti autoritarinius režimus įkalinti daugiau žmonių.
Coale’as siekia atverti naują dialogo su Maskva kanalą
J. Coale’o sumanymu, politinių kalinių paleidimas, laipsniškas prekybos su Rusija atkūrimas ir nauji Vašingtono bei Maskvos dialogo kanalai galėtų padėti išjudinti įstrigusias derybas ir paskatinti Kremlių nutraukti karą Ukrainoje.
Pasak „The Atlantic“, JAV pareigūnai kaip platesnės taikos strategijos dalį taip pat svarsto didelio masto verslo sandorius su Rusija. Jie galėtų būti susiję su rusiška nafta, dyzelinu, retaisiais žemių elementais ir kitomis žaliavomis.
Idėja pritaikyti Rusijai jau Baltarusijoje išbandytą modelį kilo po J. Coale’o susitikimo su 2021 metų Nobelio taikos premijos laureatu ir nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja Gazeta“ bendraįkūrėju Dmitrijumi Muratovu.
D. Muratovas pristatė Rusijoje už pasipriešinimą karui įkalintų žmonių bylas. Tarp jų – režisierė Jevgenija Berkovič ir dramaturgė Svetlana Petrijčuk, kurioms Rusijos karo teismas dėl kaltinimų terorizmu skyrė po šešerius metus kalėjimo.
J. Coale’as jau yra sudaręs Rusijoje laikomų JAV piliečių sąrašą. Kartu su D. Muratovu rengiamas atskiras Rusijos disidentų, žurnalistų ir kitų už pasipriešinimą karui nuteistų asmenų sąrašas. Tačiau nei konkrečios pavardės, nei galimos Vašingtono nuolaidos Maskvai kol kas nepaskelbtos.
Rugsėjo 28 dieną Baltieji rūmai oficialiai pateikė JAV Senatui J. Coale’o kandidatūrą į specialiojo prezidento pasiuntinio įkaitų reikalams pareigas, suteikiant ambasadoriaus rangą. Kandidatūrą dar turi patvirtinti Senatas. Spalio 4-ąją D. Trumpas viešai dar kartą paskelbė pasirinkęs J. Coale’ą, o Baltųjų rūmų atstovas patikino, kad administracija tebėra įsipareigojusi konstruktyviai siekti Rusijos ir Ukrainos taikos susitarimo.
Baltarusijoje už sankcijų lengvatas paleisti šimtai žmonių
J. Coale’as tokį derybų modelį ilgiau kaip metus taikė Baltarusijoje. Jungtinėms Valstijoms tarpininkaujant, autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimas paleido šimtus kalinių, o Vašingtonas sušvelnino dalį šaliai taikytų sankcijų.
Rugsėjo 16 dieną Baltarusija paleido 25 kalinius, o JAV sutiko panaikinti sankcijas bendrovėms „Lakokraska“ ir „Bellesbumprom“. J. Coale’as šį žingsnį pavadino tarpiniu susitarimu.
Pagal ankstesnį, kovą pasiektą susitarimą Baltarusijos valdžia paleido 250 politinių kalinių. Mainais JAV panaikino sankcijas dviem valstybiniams bankams, Baltarusijos Finansų ministerijai ir pagrindiniams šalies kalio trąšų gamintojams.
Rugsėjo 21 dieną D. Trumpas paskelbė, kad rengiamas didelis baltarusiškų kalio trąšų pirkimo sandoris. J. Coale’o teigimu, į derybas įtraukta ir Rusija, nes krovinį veikiausiai reikėtų gabenti per jos teritoriją.
A. Lukašenka neigia, kad paleidžiami asmenys yra politiniai kaliniai. J. Coale’as atsakė, kad terminologija jam nėra svarbi, jeigu žmones pavyksta išlaisvinti.
Ukraina perspėja, kad prekyba padėtų Rusijai tęsti karą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė mėginsiantis blokuoti sankcijų Rusijai panaikinimą iki karo pabaigos. Jis pabrėžė, kad Rusijos ekonomika yra maždaug dešimt kartų didesnė už Ukrainos, todėl atnaujinta prekyba suteiktų Maskvai daugiau pinigų ir padėtų pratęsti karą.
V. Zelenskis paragino riboti Rusijos prezidento Vladimiro Putino finansinius išteklius. Ukrainos derybininkai taip pat atmetė mintį, kad vadinamieji klestėjimo susitarimai su Rusija galėtų tapti saugumo garantija. Jų vertinimu, Vakarų prekyba padėtų V. Putinui stiprinti kariuomenę.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja perspėjo, kad kalinių keitimas į sankcijų lengvatas gali tapti režimams naudingu verslo modeliu: žmonės paverčiami derybų žetonais, o paleistus kalinius galima pakeisti naujais įkaitais.
J. Coale’as šį argumentą atmetė. Pasak jo, jeigu A. Lukašenka sutinka iškeisti kalinius į sankcijų sušvelninimą, toks rezultatas jam priimtinas, nes išlaisvintų žmonių humanitarinė nauda yra svarbesnė už politinius prieštaravimus.
„Postimees“ apžvalgininkas Andresas Herkelis, nagrinėjęs pasiūlymą ir Ukrainą palaikančių Rusijos politikos ekspertų reakcijas, išryškino pagrindinį ginčą: ar žmonių išlaisvinimas pateisina ekonomines nuolaidas karą tęsiančiam režimui. „15min“ šią dilemą apibendrino metafora „žmonės tapo nafta“.
