Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas spalio 4-ąją su iš anksto neskelbtu vizitu atvyko į Ukrainos sostinę Kyjivą parodyti paramos šaliai, Rusijai intensyvinant Ukrainos miestų apšaudymą. Kancleris paskelbė apie naują daugiau kaip 1,3 mlrd. eurų vertės Vokietijos pagalbos paketą.
Oro pavojus Kyjive skelbtas keturis kartus
F. Merzui lankantis Kyjive, sostinėje keturis kartus paskelbtas oro pavojus. Mieste girdėjosi sprogimai ir veikiančios oro gynybos garsai.
Rusijos smūgis apgadino Šiaurės tilto per Dniprą važiuojamąją dalį. Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko duomenimis, buvo sužeisti du žmonės, taip pat pažeista karšto vandens tiekimo sistema.
Šiaurės tiltas yra viena iš kelių jungčių tarp rytinės ir vakarinės Kyjivo dalių, kurias Rusija atakavo per keturias dienas iki Vokietijos kanclerio vizito.
Tą pačią dieną Rusijos valdomosiomis aviacinėmis bombomis atakuotas Sumų miestas Ukrainos šiaurės rytuose. Per šį smūgį sužeisti mažiausiai septyni žmonės, tarp jų vaikas.
F. Merzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat aplankė Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos pastatą Kyjivo centre. Jis buvo apgadintas per rugsėjo 28-osios Rusijos ataką, per kurią žuvo du žmonės.
Prie apgadinto pastato Vokietijos kancleris Rusijos atakas prieš civilius pavadino kasdien daromais karo nusikaltimais. Jis paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti „beprasmį karą“, tačiau kartu pareiškė esantis pasirengęs deryboms.
Berlynas skiria daugiau kaip 1,3 mlrd. eurų
Apie 1 mlrd. eurų naujajame Vokietijos pagalbos pakete numatyta karinei paramai. Į ją įtraukta tolimojo nuotolio smogiamoji ginkluotė, koviniai dronai ir palydovinės technologijos, turinčios padėti Ukrainai naikinti Rusijos naudojamas ginklų paleidimo aikšteles.
Dar apie 350 mln. eurų skirta Ukrainos energetikos sistemai rengti artėjančiai žiemai. Už šias lėšas numatoma tiekti generatorius ir elektros pastotes bei finansuoti remonto darbus.
Kanclerį vizito metu lydėjo Vokietijos ekonomikos ministrė Katherina Reiche ir verslo delegacija. Joje buvo energetikos technologijų bendrovės „Siemens Energy“, gynybos pramonės įmonių „Hensoldt“ ir „Diehl Defence“, dronų gamintojos „Quantum Systems“ bei kitų bendrovių vadovai.
Vokietijos vyriausybė vizitą aiškino ne tik siekiu paremti Ukrainą, bet ir pačios Vokietijos saugumo interesais. F. Merzas perspėjo, kad nesustabdžius Rusijos jos karo mašina anksčiau ar vėliau gali atsigręžti prieš kitas Europos valstybes.
Ukraina ir Vokietija pasirašė 15 susitarimų
V. Zelenskis pranešė, kad Ukraina ir Vokietija pasirašė 15 susitarimų, kurių bendra vertė viršija 8,5 mlrd. eurų. Dauguma jų susiję su saugumu, ginklų gamyba ir įsigijimu.
Susitarimuose taip pat numatyta plėsti bendras Ukrainos ir Vokietijos pastangas kuriant kovos su dronais pajėgumus. Bendradarbiavimo planai apima ginklų, galinčių smogti daugiau kaip 1 000 kilometrų atstumu, ir naikintuvų, skirtų Rusijos reaktyviniams dronams numušti, bendrą gamybą.
Ukrainos prezidento teigimu, per savaitę iki spalio 4-osios Rusija paleido apie 900 reaktyvinių atakos dronų. Ukrainos pajėgoms pavyko numušti tik maždaug pusę jų.
Rusijos užsienio reikalų ministerija spalio 3-iąją pareiškė toliau sistemingai smogsianti taikiniams Ukrainoje. Maskva šiuos smūgius vadino atsaku į Ukrainos atakas Rusijos teritorijoje ir perspėjo užsieniečius bei diplomatus nevykti į Ukrainą.
