Kelis kartus per savaitę sportuojančių ar besimankštinančių Lietuvos gyventojų dalis nuo 2022 iki 2026 metų padidėjo 8 procentiniais punktais – nuo 24 iki 32 proc., rodo naujausia specialioji „Eurobarometro“ apklausa. Vis dėlto šis rodiklis tebėra 6 punktais mažesnis už 38 proc. siekiantį Europos Sąjungos vidurkį.
Kasdienė fizinė veikla Lietuvoje aplenkė ES vidurkį
Visoje ES kelis kartus per savaitę sportuojančių žmonių dalis per ketverius metus išaugo 6 procentiniais punktais. Lietuvoje visiškai nesportuojančių ar nesimankštinančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 52 iki 48 proc., o visoje ES – nuo 45 iki 39 proc.
Kitokia kasdienė fizinė veikla Lietuvoje plito sparčiau. Kasdien vaikščiojančių, dviračiu važinėjančių, sodininkyste ar kita fizine veikla užsiimančių gyventojų dalis per ketverius metus išaugo nuo 25 iki 42 proc. ir viršijo 35 proc. ES vidurkį.
Bent dešimt minučių iš karto keturias–septynias dienas per savaitę vaikštantys nurodė 78 proc. Lietuvos gyventojų. Visoje ES taip atsakė 72 proc. apklaustųjų.
Gyventojus labiausiai skatina rūpinimasis sveikata
Fizinės sveikatos gerinimą arba palaikymą pagrindine motyvacija sportuoti ar mankštintis įvardijo 49 proc. fiziškai aktyvių Lietuvos respondentų, palyginti su 44 proc. visoje ES.
Kad mankšta, sportas ir kita fizinė veikla padeda gerinti psichikos sveikatą, sutiko arba buvo linkę sutikti 97 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir 93 proc. visoje ES. Fizinį aktyvumą svarbiu bendruomeniškumui stiprinti laikė atitinkamai 93 ir 86 proc. respondentų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė rezultatus pavadino teigiamu gyventojų įpročių pokyčiu. Ji pabrėžė, kad žmonės juda ne tik sporto salėse, bet ir vaikščiodami, važiuodami dviračiais bei leisdami laiką gamtoje.
Valstybė sporto projektams ir bazėms skirs milijonus eurų
Pasak R. Popovienės, valstybė siekia regionuose plėsti prieinamą ir šiuolaikišką sporto infrastruktūrą, nuo mažens formuoti vaikų aktyvaus gyvenimo įpročius ir suteikti gyventojams daugiau galimybių sportuoti.
2026 metais 173 fizinio aktyvumo projektams paskirstyta 9,5 mln. eurų Sporto rėmimo fondo lėšų. Dar daugiau kaip 2,6 mln. eurų iš valstybės biudžeto skirta 2026–2029 mokslo metų nacionalinei vaikų fizinio aktyvumo skatinimo programai.
Konkursą laimėjusi Lietuvos futbolo federacija šią programą kasmet turėtų vykdyti mažiausiai 55 savivaldybėse ir į sporto veiklas įtraukti daugiau kaip 44 tūkst. vaikų.
Sporto bazių gerinimo projektams numatyta ne mažiau kaip 4 mln. eurų. Šiomis lėšomis siekiama modernizuoti regionų objektus, pritaikyti juos žmonėms su negalia ir atverti visuomenei.
Savivaldybių sporto bazių statybai ir rekonstrukcijai 2026–2028 metais planuojama skirti 46 mln. eurų, iš jų 19 mln. eurų – 2026-aisiais. Bus finansuojami baseinai, sporto salės, stadionai, dengti maniežai ir kiti objektai.
Šeštoji specialioji „Eurobarometro“ apklausa apie sportą ir fizinį aktyvumą surengta 2026 metų balandį–gegužę visose 27 ES valstybėse. Joje dalyvavo daugiau kaip 26 tūkst. žmonių, tarp jų 1 017 Lietuvos gyventojų, apklaustų tiesioginio interviu būdu. Ankstesnė palyginama apklausa atlikta 2022 metais.
