„Kiekvienas žmogus yra šiek tiek daugiakalbis. Mūsų smegenyse kalbos nesudedamos į skirtingus stalčiukus: jos lyg pakopos viena veda prie kitos, ir mokėdami vieną kalbą jau turime laiptelį lengviau mokytis kitos kalbos. Mes kaip lingvistai turime pareigą parodyti visuomenei ir jaunimui, kad daugiakalbystė yra resursas, kuris atveria daug galimybių karjeroje ir kitose srityse“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Daugiakalbystės studijų katedros vedėja, doc. dr. Vilma Bijeikienė, aptardama kelių skirtingų kalbų mokėjimo naudą.
Pasak docentės, šiandien aptariant daugiakalbystę, išskiriamos dvi jos formos: asmeninis kiekvieno žmogaus kalbinis repertuaras, dar vadinamas įvairiakalbyste (angl. plurilingualism), ir visuomenės daugiakalbystė (angl. multilingualism), apimanti valstybės mastu vartojamas kalbas. Daugiakalbėms paprastai priskiriamos tokios šalys kaip Belgija ar Liuksemburgas, tačiau šiandien vis labiau daugiakalbe tampa ir Lietuva.
Pašnekovė pažymi, kad, mokydamiesi kalbų, žmonės atsispiria nuo turimų gimtosios ar kitos kalbos žinių, kadangi daugelį jų sieja įvairūs panašumai. „Dėl savo istorinės kilmės, anglų kalba yra kaip tiltas, tarkim, mokytis vokiečių arba prancūzų kalbos. Po 1066 m. Viljamo Užkariautojo pergalės Anglijoje, prancūzų kalba padarė didžiulę įtaką įvairiuose sluoksniuose, todėl šiandien didelę dalį anglų kalbos žodyno sudaro žodžiai, atėję arba tiesiai iš lotynų, arba per prancūzų kalbą. Atpažįstant juos ir tam tikras struktūras, mokytis daug lengviau. O pasimokius ispanų kalbos, pavyzdžiui, bus paprasčiau ir prancūzų mokytis“, – teigia doc. dr. V. Bijeikienė.
UNESCO duomenimis, daugiau nei pusė pasaulio gyventojų yra daugiakalbiai, kasdien vartojantys dvi ar daugiau kalbų, o iš viso pasaulyje vartojama net septyni tūkstančiai kalbų. Moksliniuose tyrimuose kalbų mokėjimas yra siejamas su lėtesniu senėjimu, Alzhaimerio ir kitų ligų atitolinimu, geriau atliekamomis užduotimis, kuriose reikia valdyti dėmesį ir spręsti problemas.
Dirbtinis intelektas tekstą generuoja, žmogus – rašo
Nors šiandien populiarus automatinis vertimas, kurį atlieka dirbtinis intelektas (DI), tačiau, kalbotyrininkės teigimu, jis negali pakeisti vertėjų žmonių kritinio mąstymo. „Viso darbo DI tikrai nepadarys, ypač kūryboje. DI tekstą generuoja, o žmogus rašo. Tai ypač aktualu prancūzų, italų ar ispanų akademinio ir kūrybinio rašymo tradicijoms, kurioms DI „primeta“ anglišką stilių. Specializuotuose tekstuose taip pat reikalinga patyrusio vertėjo akis, kad tekstas būtų taisyklingai išverstas. Kita vertus, kai kurios programėlės gali padėti mokytis kalbų, pavyzdžiui, kur DI tampa mokytoju arba pokalbio partneriu. Kaip bebūtų, visose terpėse DI išlieka įrankiu, bet žmogaus pakeisti negali“, – apibendrina doc. dr. V. Bijeikienė.
Jai pritaria ir VDU Daugiakalbystės studijų katedros lektorė, vertėja Donata Berūkštienė, papildydama, kad DI gali atlikti juodraštinį darbą, tačiau jį turi peržiūrėti žmogus, gebantis suprasti kontekstą, perteikti subtilius reikšmės niuansus, išlaikyti nuoseklumą ir užtikrinti vertimo kokybę. Pavyzdžiui, kartą filologei teko į anglų kalbą versti teisinį tekstą, kuriame buvo vartojami žodžiai „tyrėjas“ ir „apklausa“. Juos DI išvertė kaip „researcher“ ir „interview“, kurie kaip atitikmenys yra vartojami mokslo kontekste. Tačiau baudžiamojoje teisėje šie terminai turėtų būti verčiami kaip „investigator“ ir „interrogation“. Panašių klaidų pasitaiko ir daugiau, be to, ilgesniame tekste DI gali tą patį terminą išversti ir skirtingai.
„Vienos konferencijos pranešėjas palygino dirbtinį intelektą (DI) su Biblijos personažu milžinu Galijotu, o žmogų vertėją – su piemeniu Dovydu. Tiesa, DI savo pajėgumu, greičiu, gebėjimu apdoroti milžiniškus kiekius informacijos žmogaus vertėjo kelyje stovi tarsi milžinas. Tačiau vertėjas savo maišelyje turi akmenų: kalbinę intuiciją, kalbinį jautrumą, kalbines kompetencijas bei kritinį mąstymą, kurie leidžia jam būti pranašesniam prieš DI. Vis dėlto net ir turint reikiamus „ginklus“ žmogui vertėjui nebūtina įveikti milžino DI, o veikiau reikėtų paversti jį naudingu sąjungininku“, – augantį DI vaidmenį aptaria D. Berūkštienė.
VDU lektorė teigia, kad vertimas dėl technologijų gerokai pasikeitė nuo to laiko, kai reikėdavo naudoti popierinius žodynus, visų terminų ieškoti kantriai ir kruopščiai, analizuoti kontekstą remiantis savo žiniomis ir patirtimi. Šiandien didelę darbo dalį galima atlikti greičiau ir efektyviau: DI gali parengti pirminį vertimo variantą, pasiūlyti terminus, tačiau galutinį sprendimą vis tiek turi priimti žmogus, atsakomybė už teksto kokybę tenka jam, o ne DI.
„Žmogus vertėjas yra ne tik teksto minties perteikėjas iš vienos kalbos į kitą, bet ir redaktorius, kuris vertina, tikrina ir redaguoja DI sugeneruotą teksto vertimą, todėl dabar vertėjai dažnai vadinami postredaktoriais, o pats vertimo procesas – postredagavimu. Atliepiant šiuos pokyčius, keičiasi ir vertimo mokymas: studentai mokomi ne tik versti, bet ir kritiškai vertinti DI sugeneruotą turinį“, – sako VDU bakalauro studijų programos „Anglų filologija“ vadovė.
Kalbų mokėjimas – svarbus veiksnys priimant verslo sprendimus
VDU Daugiakalbystės studijų katedros asistentės dr. Gintarės Gelūnaitės-Malinauskienės teigimu, daugiakalbystė stato tiltus tarp kultūrų ir atveria plačias karjeros galimybes: leidžia didinti savo konkurencingumą darbo rinkoje, plėsti kultūrinį akiratį ir lengviau užmegzti tarptautinius ryšius, taip pat – ne tik augti profesine prasme, bet ir apskritai giliau suprasti kitus žmones.
„Savo moksliniuose tyrimuose pastebiu, kad verslo pasaulyje kelių kalbų mokėjimas yra svarbus veiksnys priimant sprendimus: jis padeda geriau suprasti skirtingus kontekstus, kultūrinius niuansus ir partnerius. Vis dėlto norėtųsi palankesnio verslo atstovų požiūrio ir didesnio pasitikėjimo lingvistiniais tyrimais“, – sako dėstytoja, vadovaujanti VDU bakalauro studijų programai „Vokiečių kalba ir komunikacija“.
Anot jos, didžiausia vokiečių kalbos stiprybė yra aiški struktūra ir nuoseklios taisyklės. „Turint tvirtus pagrindus, kalbą galima sistemingai plėtoti ir gana greitai pajusti progresą. Todėl vokiečių kalba tampa savotišku raktu, padedančiu atverti tiek asmeninio, tiek profesinio tobulėjimo galimybes“, – atskleidžia dr. G. Gelūnaitė-Malinauskienė, pažyminti, jog pradedančiuosius dažnai stebina ilgi sudurtiniai vokiški žodžiai, tačiau jų išskaidymas į logiškas dalis tampa motyvuojančiu iššūkiu.
Vokiečių kalba yra viena iš plačiausiai vartojamų Europos Sąjungos kalbų – kartu su anglų, italų, prancūzų ir ispanų. Todėl būtent joms ir skiriamas didžiausias dėmesys VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Daugiakalbystės studijų katedroje, siūlančioje šių kalbų studijas. Pasak doc. dr. V. Bijeikienės, tai – globalios komunikacijos kalbos, aktyviai vartojamos visame pasaulyje, tad jos labai reikalingos visiems, galvojantiems apie verslą, komunikaciją ar apskritai darbą tarptautiniame kontekste.
„Europos Sąjungos institucijose, atstovybėse reikalingi profesionalai, turintys platesnį asmeninį daugiakalbystės repertuarą: tarkim, mokantys anglų, vokiečių ir prancūzų kalbas. Tokia kombinacija Lietuvoje tampa retenybe. Dėl to katedroje kviečiame studentus mokytis šių kalbų, tapti tarpkultūrinės komunikacijos ekspertais. Tai svarbu Lietuvos lyderystei ES. Tuo pačiu norime parodyti, kad kalbų mokymasis visuomet vyksta per daugiakalbystę, per ryšius tarp skirtingų kalbų“, – apibendrina katedros vedėja.
Literatūroje – įdomūs daugiakalbystės iššūkiai
VDU Daugiakalbystės studijų katedros lektorė, vertėja Kristina Aurylaitė atkreipia dėmesį, kad daugiakalbystės tyrimai dažnai susitelkia į socialines realijas ir kontekstus, kadangi skirtingų kalbų vartojimas ir kodų kaita yra daugelio kasdienybės, darbo ir laisvalaikio dalis. Tačiau ne mažiau įdomu į daugiakalbystę pažvelgti ir per literatūrą, kur skirtingos kalbos, naudojamos viename tekste, gali kelti savitus iššūkius.
Pavyzdžiui, Kanados lietuvei Karlai Gruodis, verčiant Antano Škėmos romaną „Balta drobulė“ į anglų kalbą, teko nelengva užduotis, nes romano lietuviškame originale gausu angliškų intarpų, kurie vertime neišvengiamai pranyksta. Tačiau tiek romane, tiek jo vertime daugiakalbystė ne tik atspindi pagrindinio veikėjo kaip emigranto tapatybę, bet ir atlieka estetinę funkciją, padeda struktūruoti tekstą.
„Literatūros tekstas nėra tiesiog realybės veidrodis, kodų kaita jame paklūsta teksto logikai. Todėl labai įdomus yra ne tik tematinis, bet ir estetinis daugiakalbystės literatūroje aspektas – kaip rašytojai konstruoja daugiakalbį tekstą, kurdami įvairiausius stilistinius efektus, tarkime, ar kitos kalbos intarpai lengvai suprantami, ar tampa kliuviniais skaitytojui – nepažįstamai atrodančiais žodžiais, kurie skaitytojui tėra keisti vaizdai, garsai ar triukšmai“, – samprotauja K. Aurylaitė, plačiau „Baltos drobulės“ vertimą aptarusi moksliniame straipsnyje kartu su prof. dr. Rūta Eidukevičiene.
VDU Daugiakalbystės studijų katedroje vykdomos anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir italų kalbų studijos, apimančios ir komunikacinius, kultūrinius, politinius aspektus, siejamus su šalimis, kuriose labiausiai paplitęs šių kalbų vartojimas. Daug dalykų apie kalbinius niuansus, visuomenės ir kultūros aktualijas studentai sužino tiesiai iš katedroje dirbančių gimtakalbių dėstytojų, atvykusių dėstyti pagal įvairias partnerystės sutartis, pavyzdžiui, Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) lektorių rėmimo programą, o apie šių dienų darbo rinkos lūkesčius – iš su katedra ryšius palaikančių verslo įmonių ir institucijų. Studentai taip pat turi galimybę rinktis gretutines pedagogikos studijas, atveriančias kelią tapti kalbų mokytojais, arba derinti gretutines kalbos studijas prie pasirinktos pagrindinės specialybės, papildant ją kalbinėmis kompetencijomis.
Katedra glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos, Vokietijos, Prancūzijos, Kanados ir kitų šalių kalbų ir kultūrų institutais, ambasadomis, verslo atstovybėmis, kartu organizuoja konferencijas ir renginius moksleiviams. Čia vykdomi tarpdisciplininiai literatūros, vertimo, kalbotyros ir kitų sričių moksliniai tyrimai. Dėstytojai aktyviai dalyvauja tarptautinėse konferencijose, skaito paskaitas Europos universitetuose, priklauso mokslininkų bei pedagogų asociacijoms, yra mokslo leidinių redakcinių kolegijų nariai, mokslo sričių ekspertai. Katedros darbuotojai kartu su studentais taip pat dalyvauja mokslo festivaliuose, organizuoja kasmetines vertimo dirbtuves, studijų keliones, tarptautines vasaros mokyklas, parodas, filmų peržiūras ir kvalifikacijos kėlimo seminarus. Partnerinėse Kauno gimnazijose katedra įsteigė VDU germanistikos klases.
