Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas spalio 16 dieną pareiškė, kad Europa stengiasi sustiprinti Ukrainos gynybą palydovinėmis nuotraukomis ir išankstinio perspėjimo sistemomis. Šis pažadas nuskambėjo išryškėjus Kyjivo priklausomybei nuo JAV valdomų technologijų ir paaštrėjus Ukrainos bei Vašingtono santykiams.
E. Macronas žada Ukrainai itin reikalingas sistemas
„Labai stengiamės padėti Ukrainai sustiprinti savo gynybinius pajėgumus pasitelkiant palydovines nuotraukas ir išankstinio perspėjimo sistemas, kurių itin reikia“, – po Europos Sąjungos lyderių susitikimo žurnalistams sakė E. Macronas.
Europos Vadovų Tarybos susitikimas spalio 15–16 dienomis vyko Belgijos sostinėje Briuselyje. Spalio 16-osios darbotvarkėje buvo parama Ukrainai, Europos gynyba ir saugumas, o diskusijose dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
E. Macrono pareiškimas paskelbtas Ukrainai susidūrus su JAV bendrovės „SpaceX“ sukurtos karinės ir vyriausybinės sistemos „Starshield“ apribojimais. „Starlink“ technologija pagrįsta sistema naudojama saugiam ryšiui, Žemės stebėjimui ir specializuotiems jutikliams.
„Starshield“ ribojimas sutrikdė Ukrainos dronų operacijas
Spalio 15 dieną be išankstinio įspėjimo įvestas „Starshield“ greičio ribojimas nutraukdavo interneto ryšį terminalui judant greičiau kaip 160 kilometrų per valandą. Tokie terminalai naudojami Ukrainos dronuose.
Dėl ribojimo ukrainiečių dronai turėjo skristi lėčiau, todėl Rusijos pajėgoms buvo lengviau juos sunaikinti arba nuo jų išsisukti. Briuselyje V. Zelenskis sakė, kad apribojimai sulėtino Ukrainos dronus-naikintuvus iki 70 kilometrų per valandą. Pasak jo, didesnis greitis, būtinas perimti daugiau kaip 400 kilometrų per valandą skrendančius reaktyvinius Rusijos dronus, palaipsniui atkuriamas.
Ukrainos 413-ojo atskirojo bepiločių sistemų pulko vadas Jevhenas Karasas nurodė, kad ryšio sutrikimas truko tik vieną dieną, tačiau dėl jo žlugo kai kurios operacijos ir buvo prarasta dronų.
V. Zelenskio patarėjas gynybos technologijų klausimais Serhijus Beskrestnovas pranešė, kad Ukraina derasi su „SpaceX“ ir JAV gynybos departamentu Pentagonu dėl greičio ribojimo panaikinimo. Jis teigė nežinantis, kodėl ribojimas buvo įvestas, tačiau vertino jį ne tik kaip techninį ar komercinį, bet ir kaip politinį klausimą.
„SpaceX“ vadovas Elonas Muskas pareiškė, kad „Starshield“ valdo JAV vyriausybė, o sprendimus dėl sistemos naudojimo priima JAV kariuomenė ir galiausiai prezidentas. Pentagonas neatsakė į klausimus dėl ribojimo. JAV prezidentas Donaldas Trumpas spalio 16 dieną neigė nurodęs jį įvesti ir sakė nemanantis, kad sutrikimą sukėlė E. Muskas.
ES palydovinė sistema JAV technologijų dar nepakeis
Europos Komisija spalio 14 dieną teigė neturinti požymių, kad žvalgybos informacijos perdavimas Ukrainai būtų sustabdytas, tačiau patvirtino žinanti apie pranešimus dėl „Starlink“ sutrikimų.
Komisijos duomenimis, 2026 metų sausį pradėjo veikti ES valstybių palydovinius pajėgumus telkianti platforma GOVSATCOM. Su Ukraina deramasi dėl visiško jos prijungimo prie šios sistemos.
ES planuoja 2027 metų pradžioje į GOVSATCOM įtraukti komercinius pajėgumus, kurie padėtų užpildyti spragą iki 2029-ųjų. Tuomet turėtų pradėti visiškai veikti daugiau kaip 300 palydovų turėsianti Europos saugaus palydovinio ryšio sistema IRIS².
Vis dėlto Europos Komisija pabrėžė kol kas nelyginanti rengiamų europinių pajėgumų su „Starshield“ ir neteigianti, kad ES jau gali pakeisti JAV valdomą sistemą.
