Tarptautinė migracijos organizacija (IOM), Jungtinių Tautų migracijos agentūra, spalio 16 d. perspėjo, kad milijonams į Ukrainą sugrįžusių žmonių artėjančią žiemą gali tekti dar kartą palikti namus. IOM regioninio direktoriaus Europai ir Centrinei Azijai Arthuro Erkeno teigimu, ateinantys mėnesiai daugeliui ukrainiečių gali būti sunkiausi nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.
Prie fronto sugrįžo beveik pusantro milijono žmonių
IOM skaičiavimais, Ukrainoje tebėra beveik 3,6 mln. šalies viduje perkeltų žmonių. Dar apie 3,8 mln. gyventojų po ankstesnio pasitraukimo grįžo į namus, kurie dažnai yra apgadinti.
Maždaug 1,45 mln. grįžusiųjų gyvena prie fronto esančiuose rajonuose. Vien Ukrainos Charkivo srityje jų yra apie 565 tūkstančius.
IOM duomenys rodo, kad apie ketinimus vėl išvykti dažniausiai kalba per pastaruosius tris mėnesius sugrįžę žmonės. Organizacijos vertinimai paremti reprezentatyvia apklausa, vykdyta nuo balandžio 23 iki birželio 30 dienos. Telefonu buvo patikrinta 40 002 atsitiktinai atrinktų respondentų, o išsamiau apklausti 1 453 šalies viduje perkelti asmenys, 1 064 grįžusieji ir 1 669 neperkelti gyventojai.
Smūgiai kelia grėsmę vandeniui ir šildymui
Pasak A. Erkeno, pasikartojantys Rusijos dronų ir raketų smūgiai apgadino Ukrainos elektros, šildymo bei vandens tiekimo sistemas, taip pat civilinius namus ir kitą kritinę civilinę infrastruktūrą.
IOM ypač nerimauja dėl vandens tiekimo, nes vandentiekio sistemos priklauso nuo elektros. Ilgai nutrūkus jos tiekimui, gyventojams būtų sunkiau pasiekti net avarinius vandens šaltinius.
Siekdama palaikyti vandens tiekimą, organizacija visoje Ukrainoje įrengė 31 saulės elektrinę. A. Erkenas aiškino, kad išskaidytas saulės energijos sistemas sunkiau visiškai sunaikinti vienu smūgiu.
Per praėjusią žiemą tik maždaug trečdalis Ukrainos namų ūkių nurodė galėję tinkamai šildyti būstą. Prie fronto tokių namų ūkių buvo vos vienas iš keturių.
Ilgalaikis elektros arba šildymo tiekimo nutrūkimas, A. Erkeno teigimu, gali greitai sukelti humanitarinę krizę maždaug 2,1 mln. vienų daugiabučiuose gyvenančių pagyvenusių žmonių. Todėl šią žiemą itin svarbios bus nuo elektros nepriklausančios priemonės, įskaitant dujines virykles ir kurą.
Pagalbai surinkta mažiau nei 7 proc. reikalingų lėšų
Maždaug 2,2 mln. šalies viduje perkeltų žmonių šiuo metu negali grįžti, nes jų būstai sunaikinti, smarkiai apgadinti arba jų būklė nežinoma.
A. Erkenas teigė, kad blogėjant sąlygoms gyventojai pirmiausia gali trauktis iš fronto zonos į Vakarų Ukrainą. Tačiau ir ši šalies dalis vis dažniau atakuojama, todėl dalis žmonių gali išvykti į užsienį.
Daugiausia ukrainiečių pabėgėlių Europoje priėmė Lenkija, Vokietija ir Čekija. Iš viso Europos šalyse yra apie 6 mln. ukrainiečių, pasak IOM regioninio direktoriaus.
Iki spalio 16 d. buvo finansuota mažiau kaip 7 proc. IOM 2026 metų reagavimo į Ukrainos krizę plano. Pagal jį Ukrainoje siekiama surinkti 200 mln. JAV dolerių ir suteikti pagalbą 700 tūkst. žmonių.
IOM paragino tarptautinę bendruomenę skubiai finansuoti apgadintų namų remontą ir šiltinimą, taip pat energetikos bei kitų būtinųjų paslaugų palaikymą, kol žiemos sąlygos dar nepablogėjo.
