Popiežius Leonas XIV spalio 16 dieną telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir paragino paskelbti vietos paliaubas Rusijos okupuotuose Oleškuose, Chersono srityje Pietų Ukrainoje. Pasak Vatikano, paliaubos leistų pristatyti maisto ir medicinos pagalbą bei savanoriškai ir saugiai evakuoti civilius.
Kremlius apkaltino Kyjivą, tačiau įrodymų nepateikė
Baigdamas pokalbį Leonas XIV dar kartą patvirtino Šventojo Sosto įsipareigojimą skatinti dialogą ir taiką.
Kremlius savo pranešime atsakomybę už sunkią humanitarinę padėtį Oleškuose suvertė, jo formuluote, „Kyjivo režimui“, tačiau konkrečių šį kaltinimą pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
Rusijos prezidentūra taip pat paskelbė, kad V. Putinas parėmė Vatikano siekį padėti užtikrinti vietos gyventojų saugumą ir būtiniausių atsargų pristatymą. Kremliaus teigimu, abi šalys susitarė koordinuoti veiksmus šiuo klausimu.
V. Putinas palinkėjo popiežiui greitai pasveikti ir pabrėžė Rusijos bei Vatikano bendradarbiavimo „dvasinių ir moralinių vertybių“ srityje svarbą.
Pokalbio metu 71 metų pontifikas gydėsi Romos Agostino Gemelli ligoninėje. Spalio 13 dieną jam dėl adenokarcinomos buvo pašalinta dešiniojo plaučio apatinė skiltis.
Spalio 16-osios vidurdienį Leonas XIV ligoninės dešimtojo aukšto salėje aukojo Mišias, kuriose dalyvavo tuo metu nebudėję gydytojai, slaugytojai ir Vatikano žandarai. Per homiliją popiežius padėkojo ligoninės darbuotojams už rūpinimąsi pacientais ir juo pačiu.
Dronai aplink Oleškus sukūrė 20 kilometrų „mirties zoną“
Rusijos pajėgos Oleškus užėmė pirmąją 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą dieną. Iki invazijos mieste gyveno apie 24 tūkst. žmonių, o 2026 metų spalį jų buvo likę mažiau nei 2 tūkstančiai.
Prie Dnipro upės esantis miestas smarkiai nukentėjo ir 2023 metų birželį, kai sugriuvus Kachovkos užtvankai jį užliejo potvynio vanduo.
Nors frontas šiame ruože nuo 2023 metų beveik nepasistūmėjo, patobulėję dronai aplink jį sukūrė iki 20 kilometrų gylio vadinamąją mirties zoną. Ukrainos dronų ekspertė Olena Kryžanivska teigė, kad virš miesto dronai medžioja kitus dronus ir taikosi beveik į viską, kas juda žemėje.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misija birželio 25 dieną pranešė, kad 2026 metais Oleškuose ir netoliese esančioje okupuotoje Hola Prystanėje gauta pranešimų apie mažiausiai 29 žuvusius ir 54 sužeistus civilius. Daugumą aukų pareikalavo trumpojo nuotolio dronai, tačiau JT pabrėžė dažnai negalėjusi patikimai nustatyti, kuri konflikto šalis surengė konkrečią ataką.
JT duomenimis, birželio 2 dieną prie Oleškų ant minos užvažiavo civilių automobilių kolona, vežusi maistą ir kitą humanitarinę pagalbą. Vienas žmogus žuvo, dar trys buvo sužeisti.
Birželio 24 dieną JT nurodė, kad nuo gegužės 26-osios miestas nebuvo gavęs maisto siuntos. Spalį Rusijos paskirti vietos pareigūnai tvirtino pristatę dvi tonas pagalbos, tačiau patys pripažino, kad tokio kiekio nepakanka.
Susitarimo dėl paliaubų ir evakuacijos dar nėra
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha kaltino Rusiją blokuojant maistą, vaistus, humanitarines misijas ir organizuotą evakuaciją. Jis ragino tarptautinę bendruomenę išsireikalauti visišką, saugią ir netrukdomą prieigą prie Oleškų.
JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Türkas padėtį mieste pavadino beviltiška ir paragino Rusiją sudaryti sąlygas civiliams evakuoti. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova savo ruožtu tvirtino, kad pristatyti pagalbą trukdo Ukrainos atakos.
Spalio 17 dieną konkretaus susitarimo dėl vietos paliaubų ar organizuotos evakuacijos vis dar nebuvo. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas nurodė esantis pasirengęs padėti, jeigu Rusija ir Ukraina susitartų, o civiliams būtų suteiktos saugumo garantijos.
Ukrainos 34-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados atstovo teigimu, nuo rugsėjo į Oleškus sunkiaisiais dronais nugabenta daugiau kaip septynios tonos maisto. Vienas toks dronas gali gabenti bent 20 kilogramų krovinį.
