Buvęs Izraelio premjeras Naftali Bennettas, siekiantis sugrįžti į valdžią per spalio 27 dieną vyksiančius rinkimus, kampaniją daugiausia grindžia prieštara dabartiniam premjerui Benjaminui Netanyahu. Jis kaltina politinį varžovą asmeniškai nepasirengus 2023 metų spalio 7-osios išpuoliui ir žada atkurti per pastaruosius metus smarkiai pablogėjusią šalies tarptautinę reputaciją.
Bennettas teigia, kad Netanyahu buvo perspėtas
Per 2023 metų spalio 7-osios išpuolį „Hamas“ vadovaujami kovotojai Izraelyje nužudė apie 1 200 žmonių ir paėmė 251 įkaitą. N. Bennettas šį išpuolį vadina milžiniška valstybės nesėkme vykdant pagrindinę pareigą – apsaugoti savo piliečius.
Buvusio premjero teigimu, B. Netanyahu tenka asmeninė ir tiesioginė atsakomybė už katastrofą, nes jis esą buvo perspėtas apie rengiamą puolimą, tačiau nesiėmė tinkamų veiksmų.
Izraelio laikraščio „Haaretz“ paskelbtame pasakojime teigiama, kad Jungtinių Arabų Emyratų prezidentas Mohamedas bin Zayedas, likus maždaug dešimčiai dienų iki išpuolio, perspėjo B. Netanyahu, jog tuometis „Hamas“ lyderis Gazos Ruože Yahya Sinwaras planuoja didelę operaciją.
N. Bennettas viešai pareiškė žinąs, kad pranešimas apie tokį perspėjimą yra tikras, tačiau nepaaiškino, kuo remdamasis gali tai patvirtinti. Jis kaltina B. Netanyahu po perspėjimo nesušaukus ministrų kabineto, neinformavus Izraelio saugumo struktūrų vadovų ir neparengus šalies galimam puolimui.
Jungtinių Arabų Emyratų valdžia pranešimo nei patvirtino, nei paneigė. Ji tik nurodė palaikanti atvirus ryšius su Izraeliu ir reikiamą žvalgybinę informaciją perduodanti nustatytais kanalais.
Netanyahu biuras pasakojimą vadina melu
B. Netanyahu biuras teiginius apie Jungtinių Arabų Emyratų prezidento perspėjimą pavadino „absoliučiu melu“. Jis pareiškė, kad aptariamu laikotarpiu tokio abiejų valstybių vadovų pokalbio nebuvo, ir nurodė rengtis šmeižto ieškiniui.
Izraelio premjeras taip pat tvirtina, kad iki spalio 7-osios gauti saugumo perspėjimai konkrečiai neminėjo nei puolimo iš Gazos Ruožo, nei aiškaus jo laiko. Pasak B. Netanyahu, šalies saugumo vadovai tuo metu vertino, kad „Hamas“ nesiekia didelės eskalacijos.
N. Bennettas savo ruožtu kaltina B. Netanyahu ilgą laiką mėginus sutramdyti „Hamas“ nuolaidomis – toleravus raketų leidimą bei neramumus prie sienos ir leidus kas mėnesį perduoti grupuotės valdomam Gazos Ruožui 30 mln. JAV dolerių Kataro grynųjų.
2021 metų birželį tapęs Izraelio premjeru, N. Bennettas nutraukė grynųjų pinigų perdavimą ir pakeitė jį Izraelio stebimomis išankstinio mokėjimo kortelėmis Gazos šeimoms. Vis dėlto jis pripažįsta pats neišsprendęs „Hamas“ problemos ir nenumatęs tokio masto puolimo iš Gazos, nors teigia įsivaizdavęs panašaus scenarijaus grėsmę iš Libano.
B. Netanyahu vyriausybė atmetė reikalavimą sudaryti nepriklausomą valstybinę komisiją spalio 7-osios nesėkmėms ištirti. Izraelio opozicinės partijos žada tokią komisiją įsteigti, jeigu laimės rinkimus.
Bennettas žada atkurti pasitikėjimą Izraeliu
N. Bennettas tvirtina, kad grįžęs į valdžią siektų atkurti Izraelio tarptautinę reputaciją. Kalbėdamas apie šalies įvaizdį Jungtinėse Valstijose, pusę jo nuosmukio jis sieja su progresyviomis, prieš Izraelį nukreiptomis ir antisemitinėmis srovėmis, o kitą pusę vadina paties Izraelio padaryta žala.
Buvęs premjeras perspėja, kad Izraelis negali ilgalaikės strategijos grįsti vien dabartinio JAV prezidento parama. Jo teigimu, šaliai reikia sistemiškai atkurti Amerikos visuomenės pasitikėjimą.
Kaip Izraelio reputacijai kenkiančius pavyzdžius N. Bennettas mini kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministro Itamaro Ben-Gviro asmenukes su surakintais kaliniais, parlamentaro Zvi Sukkoto veiksmus su kūju palestiniečių mieste ir ministrų siūlymus smogti Gazos Ruožui branduoliniu ginklu.
