Prezidentas Gitanas Nausėda spalio 27 dieną pareiškė, kad Lietuvos pastangos atkurti santykius su Kinija yra visiškai pateisinamos ir neturėtų būti tiesiogiai siejamos su Vilniuje veikiančios Taivaniečių atstovybės pavadinimu.
Prezidentas siūlo pradėti nuo žemesnio diplomatinio lygio
„Žinių radijui“ G. Nausėda sakė, kad Lietuva siekia sugrąžinti santykius su Kinija į normalų arba pradžioje net žemesnį nei normalus lygį.
Kaip galimą pirmąjį žingsnį prezidentas įvardijo modelį, pagal kurį Kinijos interesams Lietuvoje ir Lietuvos interesams Kinijoje atstovautų ne ambasadoriai, o antrieji ambasadų pareigūnai.
„Tai yra visiškai pragmatiškas siekis normalizuoti diplomatinius santykius. Tą mes turėtume daryti bet kuriuo atveju“, – kalbėjo šalies vadovas.
Dar 2026 metų vasarį G. Nausėda teigė, kad Lietuva nori atkurti normalius diplomatinius santykius su Kinija ir kartu išsaugoti ryšius su Taivanu. Tuomet jis santykių atkūrimą taip pat siūlė pradėti laikinųjų reikalų patikėtinių, o vėliau tęsti ambasadorių lygmeniu.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva laikosi vienos Kinijos politikos, tačiau nėra pasirengusi pripažinti suklydusi ar „suklupti ant kelių“ prieš Pekiną.
Vilnius pasiūlė atkurti žemesnio lygio atstovavimą
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas birželio 18 dieną paskelbė, kad Lietuva pasiūlė Kinijai atkurti diplomatinį atstovavimą laikinųjų reikalų patikėtinių lygmeniu ir laukia Pekino atsakymo.
Pasak jo, Vilnius sutiko su anksčiau Kinijos siūlytu laikinųjų reikalų patikėtinių biuro modeliu, kurį Lietuva anksčiau buvo atmetusi. R. Motuzas taip pat kalbėjo apie suaktyvėjusius diplomatinius kontaktus ir planuotą aukšto rango Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareigūno vizitą į Lietuvą.
Konsulinėje srityje buvo susitarta, kad į Lietuvą vykstantys Kinijos piliečiai vizas galėtų gauti kitų Europos Sąjungos valstybių atstovybėse Kinijoje.
Tuometis premjeras Mindaugas Sinkevičius tikėjosi, kad Vyriausybės programoje numatytas santykių su Kinija normalizavimo tikslas bus pasiektas iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai.
Pekinas tebereikalauja „ištaisyti klaidą“
Lietuvos ir Kinijos ginčas kilo 2021 metų lapkritį Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę. Kinija nepritarė tam, kad jos pavadinime būtų vartojamas Taivano, o ne Taipėjaus vardas, todėl pažemino diplomatinio atstovavimo lygį ir pritaikė Lietuvai ekonominių ribojimų.
Pekinas yra pareiškęs, kad dvišalio bendradarbiavimo galimybės tebėra atviros, tačiau reikalavo, kad Vilnius „ištaisytų klaidą“, susijusią su atstovybės pavadinimu.
Rugsėjo 7 dieną R. Motuzas sakė, kad Lietuva nesvarsto keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo, o sprendimą pirmiausia turėtų priimti pats Taivanas. Taivano užsienio reikalų ministerijos atstovas savo ruožtu buvo nurodęs, kad Taivanas su Lietuva dėl galimo atstovybės pervadinimo nesiderėjo.
