Gitanas Nauseda by Augustas Didzgalvis

Gitanas Nausėda pasigenda Vyriausybės plano, kaip po 2027-ųjų bus mažinamas biudžeto deficitas

Prezidentas Gitanas Nausėda spalio 27 d. pareiškė pasigendąs Vyriausybės plano, kaip po 2027-ųjų bus mažinamas Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas. 2027 m. biudžeto projekte jis numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – anot šalies vadovo, tai būtų rekordinis lygis.

Prezidentas siūlo riboti išlaidas ir mažinti šešėlį

Interviu „Žinių radijui“ G. Nausėda teigė, kad politinės diskusijos šiuo metu daugiausia sutelktos į 2027 m. biudžetą, o tam, kas valstybės finansų laukia po dvejų ar trejų metų, skiriama gerokai mažiau dėmesio.

Pasak prezidento, net vienu procentiniu punktu sumažinti deficitą reikės nemažų pastangų. Kaip galimas priemones jis įvardijo tolesnę kovą su šešėline ekonomika ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų išlaidų ribojimą.

Rengiant 2027 m. biudžetą ministerijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms pavesta asignavimus sumažinti 0,5 proc. Finansų ministerija skaičiuoja, kad tai leistų sutaupyti apie 90 mln. eurų. G. Nausėdos vertinimu, ateityje tokį mažinimą būtų galima pakartoti arba taikyti didesniu mastu.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad valdančioji koalicija turi moralinę pareigą neperkelti visų finansinių problemų kitam politiniam ciklui ir prisiimti rinkėjų jai suteiktą atsakomybę.

Jis paragino valdančiuosius nedelsiant, pagarbiai ir dalykiškai tartis su koalicijos partneriais dėl biudžeto. Šalies vadovo nuomone, tokiu atveju partneriai galėtų projektą palaikyti. „Dar ne vėlu tai padaryti, bet reikia daryti jau dabar. Rytoj bus per vėlu“, – sakė G. Nausėda.

Biudžeto išlaidos siektų 27,9 mlrd. eurų

Finansų ministras Taurimas Valys 2027–2029 m. valstybės biudžeto projektą Seimui pristatė spalio 20 d. Jame kartu su 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitu prognozuojama 48,2 proc. BVP valstybės skola.

2027 m. valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų. Palyginti su 2026 m., pajamos didėtų 5,2 proc., išlaidos – 1,3 proc.

Gynybai numatyta 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Iš šios sumos 896,4 mln. eurų sudarytų Valstybės gynybos fondo lėšos. Projekte taip pat numatyta didinti pensijas, minimalią mėnesinę algą, socialines išmokas ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.

T. Valys biudžeto projektą grindė trimis tikslais: skubiai stiprinti gynybą, užtikrinti, kad gyventojų pajamos augtų sparčiau už kainas, ir kartu išlaikyti tvarius valstybės finansus. Ministras prognozavo, kad 2029 m. valstybės skola sieks apie 54 proc. BVP. Jo teigimu, po 2030-ųjų ją mažinti leistų stabilios pajamos, ekonomikos augimas ir sumažėsiantis didžiųjų gynybos investicijų poreikis.

ES išlyga leidžia laikinai viršyti deficito ribą

Europos Sąjungos Mastrichto kriterijai numato, kad valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP. Lietuvai aktyvuota laikina ES išlyga, leidžianti daugiau išleisti gynybai. Ja galima naudotis iki 2028 m., neviršijant 1,5 proc. BVP metinio nukrypimo ir nepakenkiant vidutinės trukmės fiskaliniam tvarumui.

Europos Komisija 2026 m. rekomendavo Lietuvai kontroliuoti grynąsias išlaidas. Saugumo ir viešųjų paslaugų finansavimui ji siūlė didinti valstybės pajamas, reformuoti turto bei aplinkosaugos mokesčius, racionalizuoti lengvatinius režimus ir mažinti šešėlinę ekonomiką.

Pirmasis 2027 m. biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.