Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad valdančioji koalicija turi pati mažinti biudžeto deficitą, o ne perkelti šią atsakomybę kitam politiniam ciklui. Šalies vadovas tai pavadino moraline valdančiųjų pareiga, kylančia iš rinkėjų jiems suteiktos atsakomybės.
Prezidentas siūlo mažinti šešėlį ir viešąjį sektorių
„Stebuklingų receptų nėra. Taip, reikia padėti nemažai pastangų norint sumažinti biudžeto deficitą bent 1 procentiniu punktu, bet šios valdančiosios koalicijos tam tikra moralinė pareiga yra ir nesukelti visų lūkesčių į kitą politinį ciklą ir nesikratyti atsakomybės, kurią jiems suteikė rinkėjai“, – spalio 27 dieną „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, valdantieji turi subalansuoti skirtingus valstybės tikslus ir kartu siekti „padoraus“ biudžeto deficito. Viešųjų pajamų ir išlaidų pusiausvyrą, jo vertinimu, būtų galima gerinti mažinant šešėlinę ekonomiką ir apkarpant viešąjį sektorių.
Mokesčių didinimą G. Nausėda atmetė, o „mokesčių reformą“ pavadino diskredituota sąvoka.
Šalies vadovas pripažino, kad biudžetą subalansuoti sunku, nes vienu metu reikia finansuoti gynybą ir socialinius poreikius – pensijas, socialines išmokas bei paramą šeimoms.
2027 metų projekte deficitas siektų 3,8 proc. BVP
Vyriausybės pateiktame 2027 metų biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto valdžios sektoriaus deficitas. Jis viršytų Mastrichto kriterijuje nustatytą 3 proc. ribą.
Valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
G. Nausėda mano, kad trumpą laiką viršyti 3 proc. deficito ribą galima pateisinti. Vis dėlto prezidentas yra sakęs, kad jam būtų nepriimtina, jeigu deficitas virš šios ribos išliktų ir po 2029 metų.
Valstybės kontrolė ragina rengti trejų metų planą
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pateikė kitokį vertinimą. Jos teigimu, vien trumpalaikis išlaidų karpymas 2027 metais problemos neišspręstų – reikėtų struktūrinio trejų metų plano.
Pasak I. Segalovičienės, 2027–2029 metų biudžeto projekte neparodyta, kaip 2029 metais būtų grįžta prie fiskalinės drausmės. Deficitas tuo metu toliau didintų valstybės skolą.
Valstybės kontrolierė taip pat teigė, kad anksčiau keisti mokesčiai neišsprendė visų problemų. Tarp jų ji įvardijo nekilnojamojo turto apmokestinimą ir, jos vertinimu, neteisingas mokestines lengvatas, prie kurių vis tiek reikės grįžti.
Valstybės kontrolės vertinimu, šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonės turi būti realios ir pagrįstos skaičiavimais. Vien kovos su šešėliu nepakaks – būtina įvertinti mokestines lengvatas ir kitus tvarius valstybės pajamų šaltinius.
Institucija rugsėjį skaičiavo, kad 2029 metais valstybės skola gali pasiekti 55,3 proc. BVP ir priartėti prie 60 proc. ribos. Dėl to sparčiai mažėtų fiskalinė erdvė būsimiems iššūkiams.
