Du JAV Respublikonų partijos senatoriai pasiūlė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui 100 dienų sustabdyti smūgius Rusijos energetikos objektams, o mainais išplėsti Ukrainos pajėgų naudojamo „Starlink“ palydovinio ryšio aprėptį maždaug 300 kilometrų į Rusijos teritorijos gilumą, spalio 15 dieną pranešė „The Wall Street Journal“ redakcija.
Platesnė aprėptis padėtų naikinti paleidimo sistemas
JAV senatoriai Rogeris Wickeris ir Kevinas Crameris pasiūlymą V. Zelenskiui pateikė spalio 9 dieną lankydamiesi Ukrainos sostinėje Kyjive. Oficialus K. Cramerio biuro pranešimas patvirtina, kad senatoriai susitiko su Ukrainos prezidentu ir aptarė strateginį saugumą, tačiau konkretaus susitarimo dėl „Starlink“ jame neminima.
Pagal pasiūlymą Ukraina pirmiausia turėtų nebeatakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų. Mainais palydovinio ryšio aprėptis Ukrainos pajėgoms būtų išplėsta maždaug 300 kilometrų, arba 186 mylias, į Rusijos gilumą.
Tokia aprėptis leistų Ukrainai tiksliau smogti mobilioms Rusijos raketų ir dronų paleidimo sistemoms, naudojamoms Ukrainos miestams atakuoti. „The Wall Street Journal“ redakcija pabrėžė, kad 2026 metų spalį Rusijos pajėgos atakavo Ukrainos daugiabučius, mokyklas, prekybos centrus ir turgavietes.
Leidinio šaltinių teigimu, V. Zelenskis buvo pasirengęs priimti pasiūlymą ir 100 dienų susilaikyti nuo smūgių Rusijos energetikos objektams. Vis dėlto iki spalio 16 dienos apie sudarytą susitarimą oficialiai nepaskelbta.
Ukrainos prezidentas taip pat yra sakęs, kad sutiktų laikinai nebesmogti Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, jeigu Ukraina gautų daugiau raketų oro gynybos sistemoms „Patriot“.
Energetikos paliaubos neišsilaikė
Spalio 11 dieną V. Zelenskis viešai pareiškė, kad Ukraina pasirengusi laikytis JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtų energetikos paliaubų, jeigu jų laikysis ir Rusija.
Tačiau jau spalio 12 dieną Ukrainos prezidentas nurodė, kad po D. Trumpo pranešimo Rusija smogė elektrinei Charkive, antrame pagal dydį Ukrainos mieste. Kyjive po reaktyvinių dronų „Shahed“ atakų dalis gyventojų liko be elektros ir vandens.
Spalio 15 dieną V. Zelenskis paskelbė, kad Ukraina atnaujina smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, nes, Kyjivo vertinimu, Maskva energetikos paliaubų nesilaikė.
Tą pačią dieną Ukrainos dronai smogė Riazanės naftos perdirbimo gamyklai maždaug už 300 kilometrų į pietryčius nuo Rusijos sostinės Maskvos. Gamykloje kilusį gaisrą patvirtino Rusijos Gynybos ministerija ir Riazanės srities gubernatorius Pavelas Malkovas.
„Starshield“ ribojimai sutrikdė dronų valdymą
Spalio 13–14 dienomis Ukrainoje netikėtai buvo apribotas karinės paskirties „Starshield“ palydovinis ryšys. Greitai judančiuose objektuose sumontuoti terminalai nustojo veikti, todėl buvo sutrikdytas Ukrainos dronų valdymas.
Naujienų agentūros „Associated Press“ kalbinti Ukrainos vadai teigė, kad dėl šių apribojimų buvo prarasta dronų ir sužlugo dalis karinių užduočių.
Du JAV pareigūnai ir vienas apie situaciją informuotas Vakarų pareigūnas agentūrai „Reuters“ sakė, kad nurodymas sulėtinti „Starshield“ paslaugą atėjo iš Baltųjų rūmų. Tačiau aukšto rango JAV pareigūnas neigė, kad tokį nurodymą būtų davęs pats D. Trumpas.
JAV institucijos viešai neprisiėmė atsakomybės už ryšio ribojimą, bet pats apribojimų faktas nebuvo paneigtas. Spalio 15 dieną Ukrainos pareigūnas leidiniui „Axios“ pranešė, kad netikėtai apribotos „Starlink“ ir „Starshield“ paslaugos jau visiškai atkurtos.
„The Wall Street Journal“ redakcijos vertinimu, diskretiškas susitarimas dėl „Starlink“ galėtų tapti pirmu žingsniu mėginant atgaivinti pašlijusį JAV tarpininkaujamą taikos procesą.
