NATO ambasadoriai kitą savaitę Briuselyje aptars dažnėjančias dronų atakas prieš komercinius laivus Juodojoje jūroje, spalio 15 dieną paskelbė Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas. Sprendimas priimtas po naujų smūgių prie Rumunijos krantų, per kuriuos užsidegė du chemikalų tanklaiviai, o septyni vieno jų įgulos nariai dingo.
Per dvi dienas užsidegė du tanklaiviai
N. Danas apie specialią Šiaurės Atlanto Tarybos, pagrindinio NATO politinių sprendimų organo, sesiją pranešė po susitikimo su Aljanso generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir Bulgarijos ministru pirmininku Rumenu Radevu. NATO pareigūnai patikslino, kad Juodosios jūros saugumo klausimas bus įtrauktas į kitą savaitę Briuselyje vyksiančio eilinio Aljanso ambasadorių posėdžio darbotvarkę.
Naujausi incidentai užfiksuoti spalio 14 ir 15 dienomis netoli Rumunijos krantų. Dronams smogus dviem chemikalų tanklaiviams, abiejuose laivuose kilo gaisrai.
Su San Marino vėliava plaukęs „Wine Trader“, gabenęs krovinį iš Tuniso į Rumuniją, spalio 15-ąją buvo atakuotas už 13 jūrmylių į pietryčius nuo Sulinos kanalo ties Dunojaus žiotimis. Iš 12 įgulos narių penki buvo išgelbėti, o septyni liko dingę. Rumunijos duomenimis, laivas buvo maždaug už vienos jūrmylės nuo šalies teritorinių vandenų ribos.
Su Komorų vėliava plaukęs chemikalų ir naftos produktų tanklaivis „Yara J“ buvo atakuotas spalio 14-osios vakarą, už 8–10 mylių į pietryčius nuo Sulinos. Visi jo įgulos nariai liko saugūs. Rumunija nurodė, kad šis laivas buvo jos teritoriniuose vandenyse.
NATO taip pat pranešė, kad tą pačią naktį taikiniais tapo Rumunijos vandenyse buvęs su Maršalo Salų vėliava plaukęs „Sea Destiny“ ir Ukrainos Izmailo uoste prie Dunojaus stovėjęs Tanzanijos tanklaivis „Dania J“.
Per spalį atakuoti mažiausiai septyni laivai
Iki spalio 16 dienos Juodojoje jūroje per šį mėnesį buvo atakuoti mažiausiai septyni krovininiai laivai. Per incidentus žuvo du žmonės, o mažiausiai 25 buvo laikomi dingusiais.
Spalio 13-ąją prie Bulgarijos krantų trimis orlaiviais dronais buvo apšaudytas su Maltos vėliava plaukęs Ukrainai priklausantis laivas „Chelsea 3“. Visi 15 įgulos narių – septyni ukrainiečiai ir aštuoni azerbaidžaniečiai – buvo išgelbėti, penkiems suteikta medicinos pagalba.
Diena anksčiau Bulgarija paprašė Europos Sąjungos ir NATO techninės pagalbos tiriant dviejų kitų laivų atakas šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje. Dronų nuolaužų, kurios leistų nustatyti jų kilmę, nebuvo rasta.
Incidentai palietė laivybos maršrutus ties Sulinos kanalu ir Dunojaus žiotimis. Šiais keliais Ukraina vis labiau remiasi Rusijai reguliariai atakuojant jos Juodosios jūros uostus.
Atakų vykdytojas dar nenustatytas
N. Danas neįvardijo šalies, kuri galėjo surengti atakas. Vis dėlto naujienų agentūros „Reuters“ kalbintas NATO karinis šaltinis teigė, kad du tanklaivius padegę dronai buvo rusiškos kilmės.
Bulgarijos premjeras R. Radevas sakė neturįs tvirtų įrodymų, leidžiančių apkaltinti konkrečią šalį. Tačiau jis pabrėžė, kad Ukrainai nebūtų logiška naikinti savo laivus ir įgulas, o atakų rezultatai esą naudingi Rusijai.
Rusijos ambasadorė Bulgarijoje Eleonora Mitrofanova pareiškė neturinti jokios Rusijos gynybos ministerijos informacijos apie šias atakas. Ji neatmetė galimybės, kad incidentai galėjo būti trečiosios šalies provokacija.
Rumunijos prezidentas pažadėjo šalies reakciją, tačiau pabrėžė, kad prieš priimant sprendimus būtina tiksliai nustatyti incidentų aplinkybes. R. Radevas taip pat pranešė, kad ES lyderiai aptars siūlymą paskelbti moratoriumą atakoms prieš civilius laivus Juodojoje jūroje.
M. Rutte po susitikimo pareiškė, kad NATO sustiprino rytinio flango gynybą ir kovos su dronais pajėgumus. Pasak jo, Aljansas prireikus toliau koreguos savo atgrasymo ir gynybos laikyseną.
