Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spalio 15 dieną atsakė į Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen pažadą po pergalės prezidento rinkimuose nutraukti finansinę paramą Kyjivui. Interviu britų verslo leidiniui „Financial Times“ jis pabrėžė, kad Prancūzijos ir Ukrainos bendradarbiavimas gynybos srityje yra abipusiai naudingas.
M. Le Pen žada po pusmečio nutraukti finansinę paramą
M. Le Pen savo planą pristatė spalio 14 dieną Briuselyje, susitikimo su Europos politinės grupės „Patriotai“ sąjungininkais paraštėse. Belgijos televizijai VRT ji sakė, kad išrinkta Prancūzijos prezidente paramą Ukrainai tęstų dar šešis mėnesius, tačiau vėliau nutrauktų būtent finansinę pagalbą.
Šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį politikė aiškino noru neužklupti Kyjivo netikėtai. Pasak jos, Prancūzija nebeturi lėšų toliau finansuoti Ukrainą ir yra arti valstybės skolos įsipareigojimų nevykdymo.
M. Le Pen siūlė Ukrainai ieškoti pagalbos kitose, geresnės finansinės būklės Europos Sąjungos valstybėse, tačiau konkrečių šalių neįvardijo.
Prancūzijos prezidento rinkimai numatyti 2027 metų balandį ir gegužę, pasibaigus antrajai ir paskutinei dabartinio šalies vadovo Emmanuelio Macrono kadencijai. Tuo metu apklausose M. Le Pen pirmavo.
V. Zelenskis pabrėžia Ukrainos perduodamą karo patirtį
V. Zelenskis pareiškė, kad M. Le Pen „nėra gerai susipažinusi su kai kuriomis detalėmis“. Jo teigimu, Ukraina iš partnerių ne tik gauna paramą, bet ir atsilygina saugumu bei per karą sukaupta patirtimi.
Ukrainos kariuomenės žinios apie mūšio lauko technologijų naudojimą, pasak prezidento, yra ypač svarbios Jungtinei Karalystei, Jungtinėms Valstijoms ir Prancūzijai. Prancūzijos pramonė gali pasinaudoti Ukrainos perduodamomis technologinėmis žiniomis, bendradarbiavimu ir bendra gamyba, todėl parama nėra vien pinigai dabartiniams Kyjivo poreikiams.
Ukraina naudoja Prancūzijos ir Italijos gamybos SAMP/T oro gynybos sistemas, kurias pritaikė realioms mūšio sąlygoms, taip pat Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas SCALP ir „Storm Shadow“.
V. Zelenskio teigimu, Ukrainos atlikti prancūziškų sistemų pakeitimai ir jos patirtis dronų kare suteikia Prancūzijai vertingų duomenų iš tikro karo. Jis pridūrė, kad M. Le Pen, tapusi prezidente, pati turėtų rūpintis veiksminga ir kuo stipresne Europos saugumo sistema.
Prancūzijos parama siekia apie 27 mlrd. eurų
Prancūzija yra viena svarbiausių Ukrainos karinių rėmėjų ir prisideda prie ES finansinės paramos Kyjivui. Vokietijos Kylio instituto duomenimis, nuo 2022 metų vasarį prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos jos paramos vertė pasiekė apie 27 mlrd. eurų.
Iš šios sumos 7,9 mlrd. eurų sudaro dvišalė parama, o dar 19 mlrd. eurų – Prancūzijos dalis ES paramos priemonėse. Instituto „Ukraine Support Tracker“ skaičiuoja vyriausybių pažadėtą karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą, bet į pagrindinę duomenų bazę neįtraukia privačių aukų, Tarptautinio valiutos fondo paramos ar pabėgėlių priėmimo išlaidų.
Rugsėjo 22 dieną atnaujintu Prancūzijos dienraščio „Le Monde“ vertinimu, apėmusiu paramą iki 2026 metų birželio, šalies pagalba Ukrainai siekė 26,2 mlrd. eurų, arba vidutiniškai apie 6 mlrd. eurų per metus. Tai prilygo maždaug 4 proc. 2025 metų Prancūzijos biudžeto deficito ir mažiau nei 2 proc. centrinės valdžios išlaidų.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrot spalio 15 dieną perspėjo, kad paramos nutraukimas būtų „patikimiausias būdas priartinti karą prie mūsų sienų“. Jis pareiškė, jog Paryžius ir toliau rems Ukrainą, nes pagalba jai kartu yra pagalba pačiai Prancūzijai.
Liepos 14 dieną paskelbtoje Prancūzijos ir Ukrainos deklaracijoje taip pat numatyta Ukrainoje pagal licenciją gaminti AASM bombas, SCALP ir „Aster 30“ raketas. Kyjivas paskelbė užsakantis pirmuosius 16 iš planuojamų 100 prancūziškų naikintuvų „Rafale“ ir keturias naujos kartos SAMP/T-NG oro gynybos sistemas.
