Generolo Silvestro Žukausko poligone spalio 16 dieną keturios Lietuvos karių įgulos pirmą kartą šalies teritorijoje atliko kovinius šūvius iš Vokietijos tankų „Leopard 2A6“. Kariai manevravo ir šaudė į taikinius, o Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Nerijus Stankevičius pratybas pavadino realia kuriamo Lietuvos tankų bataliono veiklos pradžia.
Lietuva rengia įgulas dar neatvykus tankams
„Tai yra lietuvių tankų vieneto pirmieji koviniai žingsniai. Ne administraciniai, ne kažkokie klasėje, o būtent poligone, būtent lauke atlikti koviniai šūviai“, – žurnalistams sakė N. Stankevičius.
Pirmųjų Lietuvai skirtų tankų šalyje laukiama 2028 metų antrąjį pusmetį. Iki tol kariuomenė siekia parengti įgulas, kurios galėtų iš karto pradėti eksploatuoti atvykusią techniką.
Šiuo metu užpildyta maždaug pusė būsimo bataliono etatų. Sausumos pajėgų vado teigimu, norinčiųjų tarnauti naujajame vienete netrūksta.
Jau parengtos keturios pilnos Lietuvos tankų įgulos. Dar keturių įgulų rengimą numatyta pradėti spalio 19–25 dienomis. Pirmieji Vokietijoje parengti Lietuvos tankistai taps instruktoriais ir galės Lietuvoje mokyti kitus karius.
Tankų bataliono projekto karininko majoro Vyčio Šciuko teigimu, bazinis tanko taikytojo, užtaisytojo ir operatoriaus kursas trunka 12 savaičių. Vairuotojui reikia dar keturių, o tanko vadui – dar 18 savaičių mokymų.
Prieš išvykdami mokytis į Vokietiją Lietuvos kariai baigia vokiečių kalbos kursus. Vokietijoje jie rengiami įvairiais lygiais – nuo bazinių mokymų iki kovinio šaudymo tankais „Leopard 2A6“.
V. Šciukas pabrėžė, kad Lietuva tankų pajėgumą kuria praktiškai nuo nulio, todėl vien technikos nepakanka – būtina parengti ir kvalifikuotus specialistus. Siekiama, kad naujasis vienetas 2030 metais galėtų veikti pagal aukščiausius NATO standartus.
Tankistai turės išmokti veikti kaip viena komanda
Pratybose tanko užtaisytoju buvęs vyresnysis eilinis Dovydas Vaiciukas sakė, kad daugiausia jaudulio sukėlė pirmasis šūvis, kai dar nežinojo, ko tikėtis.
Anksčiau kariuomenėje paramediku tarnavęs D. Vaiciukas tankisto profesiją pasirinko dėl komandinio darbo. Pasak jo, tankas yra tarsi vienas organizmas, todėl visa įgula turi veikti kaip vientisas mechanizmas.
Vyresnysis leitenantas Jurgis Bekampis per pastaruosius metus mokymuose Vokietijoje praleido apie pusmetį. Jo vertinimu, svarbiausias tolesnis uždavinys yra įgulų koordinacija ir susidirbimas, kad kariai galėtų visiškai išnaudoti tanko galimybes.
Karininkas taip pat pabrėžė, kad tankai negali veikti izoliuotai. Jų ugnies galią, manevringumą ir apsaugą būtina derinti su pėstininkų, artilerijos, inžinierių ir dronų vienetų veiksmais.
Tankų batalionas sustiprins Lietuvos puolamąją galią
Lietuvos kariuomenė iki šiol nėra turėjusi tankų bataliono. N. Stankevičiaus teigimu, naujasis vienetas smarkiai padidins kariuomenės manevro ir ugnies galią bei suteiks naujų puolamųjų pajėgumų.
Batalionas taps vienu iš būsimos sunkiosios mechanizuotosios brigados vienetų. Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ pertvarka yra Lietuvos kariuomenės Pirmosios divizijos vystymo dalis.
Pasak N. Stankevičiaus, nei Latvija, nei Estija tokio tankų vieneto neturi, todėl Lietuva šiuo požiūriu būtų pirmoji iš trijų Baltijos valstybių.
Lietuvos tankų batalionas kuriamas nuo 2024 metų, glaudžiai bendradarbiaujant su Vokietijos kariuomenės 93-iuoju tankų batalionu. Lietuva yra užsakiusi 44 naujesnės modifikacijos pagrindinius kovos tankus „Leopard 2A8“. 2024 metų gruodį pasirašytos jų pirkimo sutarties įgyvendinimą numatyta baigti iki 2030 metų pabaigos.
Spalio 1 dieną Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pradėta „Leopard 2A8“ surinkimo ir remonto gamyklos statyba. Į projektą planuojama investuoti apie 50 mln. eurų ir sukurti maždaug 80 darbo vietų.
