Pentagonas patikslino, kad buvusio JAV kariuomenės psichiatro Nidalio Hasano egzekucija bus tiesiogiai transliuojama internetu. Už 2009 metais Teksase esančioje Fort Hood karinėje bazėje įvykdytą išpuolį, per kurį žuvo 13 žmonių, mirties bausme nuteistą Hasaną numatyta sušaudyti gruodžio 3 dieną.
Hasaną ketinama sušaudyti toje pačioje karinėje bazėje
JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas interviu televizijai „Real America’s Voice“ pareiškė, kad egzekucija Fort Hood bazėje bus įvykdyta gruodžio 3-iąją, ketvirtadienį, 13 val. JAV centrinės laiko juostos laiku.
Pasak Hegsetho, tai turi būti viešas įvykis, nes visuomenė esą turi matyti „rimtas pasekmes“ už tokį išpuolį. Jis šaudynes pavadino radikalaus islamizmo ataka kariuomenės viduje. Pareigūnai vėliau paaiškino, kad egzekucija bus transliuojama internetu, o išsamesnę jos stebėjimo tvarką Pentagonas paskelbs vėliau.
Prezidentas Donaldas Trumpas Hasano mirties nuosprendį patvirtino spalio 2 dieną. Laikinasis JAV kariuomenės sekretorius Adamas Telle spalio 6-ąją nurodė bausmę įvykdyti sušaudant. Pagal JAV kariuomenės reglamentą egzekucijos data turi būti parinkta praėjus nuo 60 iki 150 dienų po prezidento sprendimo patvirtinti karinį mirties nuosprendį.
Jeigu egzekucija įvyks numatytu laiku, tai bus pirmoji JAV kariuomenės įvykdyta mirties bausmė nuo 1961 metų balandžio 13 dienos, kai buvo pakartas eilinis Johnas Bennettas. Paskutinį kartą JAV kariškis sušaudytas 1945 metų lapkritį.
Paklaustas, ar Hasanas pateikė paskutinį prašymą arba kreipėsi į Trumpą, Hegsethas atsakė: „Nerūpi. Pasimatysime gruodžio 3-iąją.“
Per 2009 metų išpuolį žuvo 13 žmonių
2009 metų lapkričio 5 dieną majoras Hasanas atėjo į Fort Hood bazės karių parengimo dislokavimui centrą, kuriame kariai laukė skiepų ir medicininio leidimo vykti į misijas. Jis turėjo pistoletą su lazeriniu taikikliu ir šaudė tiek pastate, tiek į automobilių aikštelės link bėgančius žmones.
Per išpuolį Hasanas nužudė 13 ir sužeidė 32 žmones. Karo teisme jis teigė norėjęs neleisti JAV kariams vykti į Afganistaną ir žudyti musulmonų. Tuo metu pats Hasanas taip pat rengėsi dislokavimui, tačiau teisėjas neleido šio motyvo pateikti kaip teisinės gynybos.
Karo teismo prisiekusieji 2013 metų rugpjūčio 23 dieną pripažino Hasaną kaltu pagal visus 42 kaltinimus, o po penkių dienų skyrė jam mirties bausmę. Nuo tada jis laikomas Fort Leavenworth kariniame kalėjime Kanzaso valstijoje.
JAV Aukščiausiasis Teismas 2025 metų kovo 31 dieną atmetė Hasano prašymą peržiūrėti karo teismo nuosprendį ir taip užbaigė įprastą apeliacinį procesą. Vis dėlto teisės ekspertai pažymi, kad jis dar gali civiliniame teisme pateikti habeas corpus prašymą, kuriuo ginčytų savo kalinimo teisėtumą. Toks žingsnis galėtų gerokai atidėti egzekuciją, tačiau kol kas neaišku, ar Hasanas juo pasinaudos.
Buvęs Hasano advokatas Johnas Galliganas tvirtino, kad pranešant apie patvirtintą egzekuciją nuteistajam nebuvo suteiktas gynėjas. JAV kariuomenė atsakė mėginusi susisiekti su kariniais advokatais, laikiusis taisyklių ir netrukdžiusi Hasanui bendrauti su teisininkais.
Tyrimas nustatė FTB klaidų, bet ne tyčinį aplaidumą
Likus keliems mėnesiams iki išpuolio Hasanas apsikeitė 18 elektroninių laiškų su radikaliu dvasininku Anwaru al-Awlaki, vėliau žuvusiu per JAV bepiločio orlaivio smūgį.
Buvusio Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktoriaus Williamo Websterio vadovaujama komisija nustatė biuro gairių, technologijų, informacijos tikrinimo ir darbuotojų mokymo trūkumų, taip pat pareigūnų klaidų vertinant su Hasanu susijusią žvalgybinę informaciją. Tyčinio aplaidumo komisija nenustatė ir pateikė 18 rekomendacijų.
Hegsethas interviu taip pat teigė, kad tuometis prezidentas Barackas Obama išpuolį vadino „smurtu darbo vietoje“. Tačiau tokio Obamos pasakymo įrašo nėra. 2009 metų lapkričio 10 dieną sakytoje aukų atminimo kalboje jis šaudynes vadino tragedija, pasmerkė žudiko veiksmus ir sakė, kad aukos net namuose neišvengė „karo siaubo“.
Pentagonas iš pradžių incidentą administracine prasme iš tiesų traktavo kaip smurtą darbo vietoje, o ne teroro išpuolį. Toks klasifikavimas turėjo įtakos aukų galimybėms gauti „Purple Heart“ apdovanojimus ir kitas su koviniais sužalojimais siejamas išmokas.
Sušaudymą kaip mirties bausmės vykdymo būdą leidžia penkios JAV valstijos: Aidahas, Misisipė, Oklahoma, Pietų Karolina ir Juta. Naujausioje šaltinyje minimoje „Amnesty International“ metinėje apžvalgoje tarp šį būdą vis dar taikančių valstybių taip pat nurodomi Afganistanas, Kinija, Šiaurės Korėja, Saudo Arabija, Somalis, Taivanas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jemenas.
