Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys spalio 9 dieną pareiškė, kad Arkties ateitis tampa vis svarbesniu Europos saugumo darbotvarkės klausimu, o šiame regione vykstantys pokyčiai tiesiogiai veikia Baltijos jūros regioną.
Klimato pokyčiai didina Arkties strateginę reikšmę
Klaipėdoje su Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkais susitikęs ministras pabrėžė, kad kintančios klimato sąlygos atveria naujus laivybos maršrutus ir didina gamtos išteklių prieinamumą. Dėl to Arktis tampa vis svarbesne geopolitinės konkurencijos erdve.
Pasak K. Budrio, šie procesai daro tiesioginę įtaką Europos saugumo architektūrai. Lietuvą ir Arktį, ministro vertinimu, sieja bendri saugumo iššūkiai, todėl šalis suinteresuota, kad regionas išliktų stabilumo, tarptautinės teisės ir atsakingo valstybių bendradarbiavimo erdve.
Arkties stabilumas svarbus ir NATO kolektyvinei gynybai: septynios iš aštuonių Arkties valstybių priklauso Aljansui. NATO didėjantį dėmesį regionui sieja ne tik su tirpstant sezoniniam ledui atsiveriančiais maršrutais, bet ir su Rusijos karine veikla bei Kinijos interesu energijos ištekliams, kritinėms žaliavoms ir jūrų komunikacijų linijoms.
2026 metų vasarį NATO pradėjo daugiasritę karinę veiklą „Arctic Sentry“, skirtą Aljanso veiksmams Arktyje koordinuoti. Birželį Suomijoje buvo įsteigtos daugianacionalinės priešakinės sausumos pajėgos, stiprinančios NATO šiaurinį ir rytinį flangus.
Lietuva sieks stiprinti žinias apie Arktį
K. Budrys paragino Lietuvą plėsti ekspertines žinias apie Arktį ir aktyviai dalyvauti NATO bei Europos Sąjungos partnerių diskusijose dėl regiono ateities. Jo teigimu, tyrėjų ir diplomatų bendradarbiavimas mokslo diplomatijos srityje padeda geriau suprasti procesus Arktyje ir jų poveikį Lietuvai bei visam Baltijos regionui.
Ministras pasiūlė Arkties tyrimus ir Klaipėdos universiteto patirtį įtraukti tarp prioritetinių Lietuvos mokslo diplomatijos krypčių. Universiteto sukauptos žinios, anot jo, galėtų tapti svarbia bendradarbiavimo su Šiaurės šalimis dalimi ir padėti įgyvendinti Lietuvos interesus regione.
Susitikimas vyko Lietuvos burlaivyje „Brabander“, kuris naudojamas studentų praktikai, mokslinėms ekspedicijoms ir šalies jūrinei kultūrai puoselėti. Klaipėdos universiteto mokslininkai ministerijos atstovams pristatė laivais atliekamus tyrimus bei ekspedicijas į Arktį, o „Brabander“ kapitonas Ričardas Ramanauskas supažindino su universiteto laivynu. Klaipėdos universitetas skelbia esantis vienintelis Lietuvos universitetas, turintis nuosavą laivyną.
Europos Sąjunga taip pat peržiūri savo politiką regione: Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba atnaujina ES Arkties strategiją, atsižvelgdamos į naujus saugumo, geopolitinius, klimato ir kritinių žaliavų iššūkius. Rugsėjo 14 dieną pirmajame Europos Arkties aukščiausiojo lygio susitikime Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa teigė, kad Arkties saugumas yra visos Europos saugumas, ir akcentavo partnerių grandinę nuo Baltijos regiono per Arktį iki Šiaurės Atlanto.
