Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) spalio 10 dieną paragino Lietuvos piliečius nedelsiant išvykti iš Eritrėjos – Rytų Afrikos valstybės, kurioje dėl augančios įtampos konsulinė pagalba gali būti itin ribota arba visai neprieinama.
Piliečių prašoma nedelsiant užregistruoti kelionę
Šiuo metu Eritrėjoje esantys Lietuvos piliečiai raginami nedelsiant užpildyti kelionės registracijos formą, kad prireikus URM galėtų su jais susisiekti.
„Dėl susidariusios padėties konsulinė pagalba Eritrėjoje gali būti teikiama tik itin ribota apimtimi arba iš viso neteikiama“, – perspėjo ministerija.
Lietuva Eritrėjoje neturi diplomatinės atstovybės. Tačiau Lietuvos piliečiai, kaip ir kiti Europos Sąjungos piliečiai, ES nepriklausančioje valstybėje, kurioje jų šalis neturi atstovybės, gali prašyti bet kurios kitos ES valstybės narės diplomatinės ar konsulinės įstaigos pagalbos.
Eritrėjos kariai pastebėti Etiopijos Tigrėjaus regione
Įtampa regione smarkiai padidėjo po to, kai spalio 7 dieną Eritrėjos kariai kirto sieną ir buvo pastebėti Tigrėjuje – šiauriniame kaimyninės Etiopijos regione. Keli šaltiniai pranešė apie jų judėjimą aplink Adigrato miestą ir piečiau.
Konfliktų stebėsenos organizacija ACLED nurodė, kad Eritrėjos pajėgos kirto sieną ties Zelambesa, o pakeliui Idaga Hamuso link buvo atakuotos dronais, kuriuos organizacija priskyrė Etiopijos kariuomenei.
Maždaug 25 kilometrus nuo Eritrėjos sienos Etiopijos teritorijoje esančiame Adigrate liudininkai matė sunkvežimiais gabenamus Eritrėjos karius ir sunkiąją ginkluotę.
Etiopijos vyriausybei palankių Tigrėjaus taikos pajėgų vadas Ermiyas Ababu teigė, kad Eritrėjos kariškiai spalio 6 dieną įžengė į Adigratą, o spalio 7-ąją – į Idaga Hamusą. Naujienų agentūra „Associated Press“ šių duomenų nepriklausomai patvirtinti negalėjo.
Vienas aukštas Etiopijos pareigūnas tvirtino, kad Tigrėjuje buvo viena Eritrėjos mechanizuotoji ir trys pėstininkų divizijos, kiekvienoje – maždaug po 1,5 tūkst. karių. Agentūrai „Reuters“ šio skaičiaus nepriklausomai patvirtinti nepavyko.
Etiopija paskelbė besiimanti savigynos priemonių
Etiopijos užsienio reikalų ministras Gedionas Timothewosas spalio 8 dieną pareikalavo, kad Eritrėjos pajėgos nedelsiant pasitrauktų iš šalies teritorijos, ir pareiškė, jog Etiopija turi teisę ginti savo suverenitetą.
Spalio 9 dienos laiške Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ministras rėmėsi JT Chartijos 51 straipsniu ir paskelbė, kad Etiopija imasi savigynos priemonių prieš Eritrėją. Kokių konkrečiai priemonių imtasi, jis nenurodė.
Etiopija taip pat apkaltino Eritrėją dislokavus pėstininkų ir mechanizuotus dalinius, užėmus dalį šiaurinės Etiopijos bei rėmus, finansavus ir ginklavus sukilėlius. Laiške šiuos kaltinimus pagrindžiančių įrodymų nepateikta, o „Associated Press“ jų nepatvirtino.
Eritrėjos informacijos ministras Yemane Gebremeskelis karių sienos kirtimo aiškiai nei patvirtino, nei paneigė. Jis apkaltino Etiopiją kuriant savigynos naratyvą, kuriuo esą siekiama pateisinti planuojamą agresiją. Eritrėja taip pat neigia remianti Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo frontą (TPLF) – sukilėlių organizaciją, kovojančią su Etiopijos federalinėmis pajėgomis.
Naujos TPLF ir Etiopijos kariuomenės kovos prasidėjo rugsėjo 23 dieną, sukeldamos baimę, kad gali atsinaujinti 2020–2022 metų pilietinis karas. Per tą karą Eritrėjos kariuomenė kovojo Etiopijos federalinės valdžios pusėje prieš TPLF.
Spalio pradžioje Eritrėja ir Etiopija nutraukė diplomatinius santykius, Etiopijai išsiuntus dešimt Eritrėjos diplomatų ir uždarius savo ambasadą Eritrėjos sostinėje Asmaroje. Spalio 3 dieną TPLF paskelbė pasitraukiantis iš Tigrėjaus sostinės Mekelės, o vėliau į miestą įžengė Etiopijos vyriausybei palankios pajėgos.
