Vienam šeimos nariui pradėjus sausai kosėti, kitam pakilus temperatūrai, kyla klausimas, ar likusieji dar gali apsisaugoti nuo gripo, ar virusas jau spėjo pasklisti po namus. Kaip apsisaugoti, kad po kelių dienų nesirgtų visa šeima?
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė, remdamasi savo patirtimi, teigia, kad šeimoje sustabdyti gripo plitimą nėra paprasta. Virusas, plintantis oro lašeliniu būdu, gali pasireikšti po 1–3 parų nuo užsikrėtimo, o tai reiškia, kad žmogus gali neįtarti esąs viruso nešiotojas.
„Kai vienas šeimos narys suserga, kiti dažnai klausia, kaip dabar apsisaugoti. Namuose visą laiką su kauke neišbūsi, todėl svarbios tampa kasdienės priemonės – dažnas rankų plovimas, atskiri rankšluosčiai, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas, reguliarus kambarių vėdinimas. Virusinių susirgimų sezonu šių įpročių reikėtų laikytis nuolat, o ne tik tuomet, kai namuose jau kažkas susirgo“, – sako K. Šnirpūnienė.
Daugiau atsargumo reikia, jei kartu gyvena vyresnio amžiaus, sunkiai sergantis ar keliomis lėtinėmis ligomis besiskundžiantis žmogus. Tokiu atveju sergančiojo priežiūrą geriau patikėti kitam, sveikam šeimos nariui.
„Sveikas žmogus turėtų miegoti atskirame kambaryje, patalpas reikėtų kelis kartus per dieną vėdinti, naudoti atskirus indus, o paviršius kasdien valyti dezinfekcinėmis priemonėmis. Sergančiajam einant į sveiko artimojo kambarį reikėtų dėvėti respiratorių ir prieš tai nusiplauti rankas“, – pataria vaistininkė.
Svarbu atsiminti, kad gripo virusas gali išlikti užkrečiamas maždaug septynias dienas nuo ligos pradžios, net ir pagerėjus savijautai.
Pakilus temperatūrai ir įtariant gripą, verta atlikti gripo testą. Vaistininkė pabrėžia, kad gripo gydymui skirtas vaistas oseltamiviras efektyviausias, kai pradedamas vartoti per pirmąsias dvi paras nuo ligos pradžios.
K. Šnirpūnienė prisimena atvejį, kai jos šeimoje vienas narys susirgo gripo A virusu. Po kelių dienų panašūs simptomai pasireiškė ir kitam šeimos nariui. „Atliktas testas parodė gripo A virusą. Dukra tą pačią dieną pradėjo vartoti gydytojos išrašytą oseltamivirą ir jau kitą dieną jautėsi puikiai, tačiau gydymą tęsėme visas paskirtas penkias dienas. Vėliau taip pat sausai kosėti pradėjo mūsų vienerių metų mažylė, todėl iškart susisiekiau su pediatre. Nei aš, nei mūsų sūnus tuomet nesusirgome“, – pasakoja ji.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2025–2026 m. gripo sezoną Lietuvoje registruota 86 mirties nuo gripo atvejai – daugiausia per visą daugiametę stebėseną. Maždaug keturi penktadaliai mirusiųjų nebuvo pasiskiepiję sezonine gripo vakcina.
Gripas pavojingas ne vien ūmiais simptomais. Virusas gali nusilpninti organizmą ir sudaryti palankesnes sąlygas bakterinėms infekcijoms, tarp jų – bakteriniam plaučių uždegimui ar kitoms bakterinėms kvėpavimo takų ligoms. Tarp galimų komplikacijų įvardijamas širdies raumens ar smegenų uždegimas bei sepsis.
„Komplikacija nebūtinai prasideda tada, kai žmogus jaučiasi blogiausiai. Pavyzdžiui, širdies raumens uždegimas gali pasireikšti jau išnykus gripo simptomams. Todėl visą sirgimo laikotarpį ir dar kelias savaites po jo svarbu stebėti savo būklę, o savijautai pablogėjus kreiptis į gydytoją“, – pabrėžia K. Šnirpūnienė.
Ypač dėmesio susirgus reikia mažiems vaikams. Karščiuojant, gausiai prakaituojant ir nepakankamai geriant gali išsivystyti dehidratacija, todėl mažųjų ligonių būklę reikia stebėti itin atidžiai.
Vis dėlto, pasak vaistininkės, efektyviausia profilaktinė priemonė nuo gripo išlieka skiepai. Nors vakcina neapsaugo 100 proc., ji gali palengvinti ligos eigą ir apsaugoti nuo sunkių pasekmių.
