Nuo rudens pradžios keliuose smarkiai išauga rizika susidurti su laukiniais gyvūnais. „Via Lietuva“ specialistai vairuotojus ragina būti itin atidžius, ypač važiuojant užmiesčio keliais, net ir ne miškinguose ruožuose.
Nors laukiniai gyvūnai gali pasitaikyti kelyje bet kuriuo metu, rudens migracijos ir rujų metu jų elgesys tampa aktyvesnis ir neatsargesnis. Didžiausias pavojus kyla prietemoje ir naktį, ypač nuo 17 iki 23 valandos, bei anksti ryte.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžia, kad šiemet per susidūrimus su gyvūnais nukentėjo daugiau žmonių nei per visus praėjusius metus. „Prieš akis lapkritis, kai dienos vis trumpesnės, matomumą trikdo dažni lietūs ir vyksta aktyvi laukinių gyvūnų migracija. Todėl raginu vairuotojus neskubėti, stebėti ne tik kelią, bet ir jo pakraščius. Laiku sumažintas greitis ir dėmesys gali išgelbėti gyvybę“, – teigė ministras.
Tamsoje – mažesnis greitis ir daugiau dėmesio
Trumpos rudens dienos reikalauja pasirūpinti geru matomumu. Prieš kelionę rekomenduojama nuvalyti automobilio langus, patikrinti žibintų švarą ir veikimą. Ilgesnes keliones patariama planuoti šviesiu paros metu.
Vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į kelio ženklą „Laukiniai gyvūnai“. Šis ženklas įrengiamas ten, kur tikimybė sutikti gyvūną didesnė, todėl šiose vietose ypač svarbu pasirinkti saugų greitį ir stebėti kelio pakraščius.
Statistika rodo, kad net 76 proc. eismo įvykių su gyvūnais, kuriuose nukenčia žmonės, įvyksta dėl susidūrimų su stambiaisiais kanopiniais. Tamsiuoju paros metu briedžius pastebėti sudėtinga, nes automobilio žibintų šviesa ne visada laiku apšviečia jų akis. Briedžiai aktyviausiai migruoja gegužę, birželį ir spalį–lapkritį, dažniausiai vakare, tarp 20 ir 22 val.
Keliuose taip pat dažnai pasitaiko stirnos ir šernai. Stirnos intensyviausiai juda gegužę ir lapkritį, dažniausiai prieš saulėtekį (7–9 val.) ir vakare apie 20 val. Šernų migracija suaktyvėja nuo rugsėjo iki gruodžio, didžiausia tikimybė juos sutikti keliuose – vėlyvą vakarą, tarp 21 ir 23 val.
Stirnos ir šernai dažnai juda grupėmis, todėl pamačius vieną gyvūną, reikia nedelsiant sumažinti greitį ir būti pasirengusiam sustoti, nes netrukus kelią gali kirsti ir kiti gyvūnai.
Ką daryti pastebėjus gyvūną?
Pamačius gyvūną šalikelėje ar važiuojamojoje kelio dalyje, pirmiausia reikia mažinti greitį ir būti pasirengusiam sustoti. Nebūtina tikėtis, kad gyvūnas pats pasitrauks – išsigandęs jis gali sustoti, netikėtai pakeisti judėjimo kryptį ar grįžti atgal.
Pastebėjus vieną gyvūną, nereikėtų skubėti vėl didinti greičio. Stirnos, šernai ir kiti laukiniai gyvūnai dažnai juda grupėmis, todėl paskui pirmąjį kelią gali kirsti ir daugiau gyvūnų.
Gyvūno nereikėtų baidyti mirksint žibintais, nes ryški šviesa gali jį dezorientuoti. Jei gyvūnas stovi kelyje, galima trumpais intervalais naudoti garso signalą, tačiau svarbiausia išlaikyti saugų atstumą ir palaukti, kol gyvūnas pasišalins.
Jei gyvūnas staiga išbėga į kelią, svarbiausia kuo greičiau mažinti greitį ir išlaikyti automobilio kontrolę. Staigus bandymas išvengti gyvūno gali sukelti pavojingesnę situaciją – automobilis gali išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ar nuvažiuoti nuo kelio.
Jei susidūrimo išvengti nepavyks, staigiai stabdant patariama užsidengti rankomis galvą ir ją palenkti kuo žemiau vairo. Tai padės išvengti rimtų sužalojimų, jei gyvūnas trenksis į automobilio priekinį stiklą.
Pravažiavus pro gyvūną taip pat nereikėtų iš karto greitėti – verta dar kurį laiką atidžiai stebėti kelią ir jo pakraščius.
„Laukinių gyvūnų migracija per kelius yra natūralus procesas, kurio išvengti neįmanoma, tačiau riziką galima sumažinti. Tam svarbus ir vairuotojo gebėjimas laiku pastebėti gyvūną bei sureaguoti, ir infrastruktūros sprendimai, padedantys nukreipti gyvūnų judėjimą nuo važiuojamosios dalies“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.
Gyvūnų migracijai – vis daugiau saugios infrastruktūros
Siekdama mažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais riziką ir sudaryti sąlygas jiems saugiai migruoti, valstybinės reikšmės keliuose diegiamos įvairios infrastruktūros priemonės. Šiuo metu jau įrengta beveik tūkstantis kilometrų apsaugos sistemų nuo laukinių gyvūnų (ASNLG) tvorų ir dešimtys specialiųjų gyvūnų perėjų.
A1 kelyje baigiami apsauginių tvorų įrengimo darbai, o A2 ruožuose, kur leidžia infrastruktūra, jos įrengtos. Rekonstruotas A5 „Via Baltica“ ruožas nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos aptvertas apsauginėmis tvoromis, jame įrengti du žalieji tiltai ir požeminės perėjos gyvūnų migracijai.
ASNLG sistemos įrengiamos kartu su kitomis priemonėmis, tokiomis kaip požeminės ir antžeminės perėjos, varteliai bei nušokimo rampos. Smulkiesiems gyvūnams vandens pralaidose įrengiamos specialios lentynos, o ties tiltais ir vandens pralaidomis paliekami sausi krantai judėjimui.
Priemonės parenkamos atsižvelgiant į konkretaus kelio aplinką, gyvūnų migracijos vietas, eismo intensyvumą ir susidūrimų statistiką. Didesnės apimties migracijos priemonės, tokios kaip požeminės perėjos ar žalieji tiltai, įrengiamos kelių plėtros ir rekonstrukcijos projektuose.
Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose veikia 2 žalieji tiltai, 17 požeminių perėjų stambiems gyvūnams, 16 požeminių perėjų vidutiniams ir smulkiesiems gyvūnams bei 15 varliagyvių apsaugos sistemų.
2026–2027 m. numatyta įrengti dar apie 220 km apsauginių sistemų nuo laukinių gyvūnų, šešias naujas požemines perėjas stambiems ir dvi – smulkiems gyvūnams.
