Dirbtinis intelektas (DI) per kelias sekundes gali išspręsti matematikos uždavinį, parašyti rašinį ar pateikti atsakymą į kone bet kurį klausimą. Tačiau greičiausias atsakymas nebūtinai reiškia, kad kažko išmokome. Technologijų apžvalgininkas ir dirbtinio intelekto (DI) specialistas Lukas Keraitis sako, kad didžiausias skirtumas slypi ne pasirinktame DI įrankyje, o tame, ko jo prašome.
Prašykite ne atsakymo, o padėti suprasti
Vienas paprasčiausių būdų DI iš atsakymų generatoriaus paversti mokymosi pagalbininku – pakeisti patį klausimą. Užuot įvedus „Kas yra kosmosas?“, L. Keraitis siūlo suteikti daugiau konteksto: ką norite suprasti, kodėl to mokotės ir kokio lygio paaiškinimo jums reikia.
„Galime tiesiog paklausti, kas yra kosmosas, ir gausime neblogą atsakymą. Bet galime parašyti: „Padėk man suprasti kosmosą. Šiuo metu to mokomės šeštoje klasėje ir ne iki galo suprantu, ką tai reiškia.“ Kuo daugiau konteksto suteikiame – kokia užduotis, koks tikslas, kam atsakymas skirtas – tuo labiau jis bus pritaikytas būtent mums. Svarbiausia neprašyti dirbtinio intelekto kažko padaryti už mus, nes tada nei patys kažko išmokstame, nei iš tiesų atliekame darbą“, – sako L. Keraitis.
Šiais patarimais jis pasidalijo naujoje populiariausio ryšio tiekėjo „Tele2“ laidoje „Gyvenimo pamokos“, kurioje technologijų ekspertas Arnoldas Lukošius su skirtingų sričių pašnekovais dalijasi praktiškais, kasdien pritaikomais patarimais.
Paprašykite DI neskubėti jums padėti
Paradoksalu, tačiau mokantis naudingiausias DI gali būti tada, kai jis neatskleidžia atsakymo iš karto. Kai kurie įrankiai jau turi specialius mokymosi režimus, kuriuose, užuot pateikusi galutinį atsakymą, sistema užduoda papildomus klausimus ir žingsnis po žingsnio veda sprendimo link.
„Įjungus mokymosi režimą DI supranta, kad norite ne tiesiog sužinoti atsakymą, o geriau suprasti temą. Todėl jis neskuba visko pasakyti – užduoda klausimų, patikrina jūsų žinias ir veda per mokymosi procesą. Moksleiviui tai gali būti labai naudinga“, – aiškina L. Keraitis.
Net jei naudojamas įrankis tokio režimo neturi, panašų principą galima pritaikyti pačioje užklausoje. Pavyzdžiui, paprašyti neatskleisti sprendimo, o pirmiausia užduoti klausimus, duoti užuominų ar padėti pačiam pastebėti klaidą.
Leiskite DI mokytis iš tos pačios medžiagos kaip jūs
Ruošiantis didesniam darbui nebūtina kiekvieno pokalbio su DI pradėti nuo nulio. L. Keraitis siūlo naudoti projektų funkcijas, į kurias galima įkelti savo mokymosi medžiagą – tyrimus, užrašus, straipsnius ar kitus dokumentus – ir klausimus užduoti remiantis būtent jais.
„Galime susikurti atskirą projektą, įkelti į jį šaltinius ir tuomet kalbėtis su dirbtiniu intelektu apie konkrečius dokumentus. Pavyzdžiui, atliekant tyrimą apie savo rajono problemas galima įkelti savivaldybės ataskaitą ir analizuoti joje pateiktą informaciją. Tokiu projektu galima dalytis ir su bendraklasiais“, – pasakoja L. Keraitis.
Toks būdas gali praversti ne tik ieškant informacijos. DI galima duoti savo parašytą tekstą ir paprašyti jį įvertinti – nurodyti silpnas argumentų vietas, užduoti kritinių klausimų ar pasiūlyti, ką vertėtų patikrinti papildomai. Taip jis tampa ne darbo autoriumi, o savotišku diskusijų partneriu.
DI vertinkite kaip antrą nuomonę
Vis dėlto net ir išsamiai atsakantis DI nėra mokytojo, vadovėlio ar patikimo šaltinio pakaitalas. L. Keraičio teigimu, viena didžiausių klaidų – DI pateikiamą informaciją priimti kaip neginčijamą faktą.
„Papildoma nuomonė, man atrodo, yra labai geras apibūdinimas, kur šiuo metu yra dirbtinis intelektas. Tai nuomonė, kurios galima paklausti ir į kurią galima atsižvelgti, bet nereikia jos priimti už gryną pinigą. Dirbtinis intelektas gali padėti interpretuoti, pažvelgti į savo darbą iš kitos pusės ar pateikti kritinių pastebėjimų, tačiau galutinį vertinimą vis tiek turime atlikti patys“, – akcentuoja L. Keraitis.
Jis priduria, kad svarbiausias klausimas gali būti ne tai, ar DI naudoti, bet kokį vaidmenį jam suteikti. Jei jis atlieka užduotį už žmogų, sutaupoma laiko, bet nebūtinai įgyjama žinių. Jei jis klausia, aiškina, kritikuoja ir padeda ieškoti atsakymo, technologija gali tapti papildomu įrankiu lavinti savo, o ne pakeisti jį dirbtiniu intelektu.
